Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Susitikimas su rašytoja Vaiva Rykštaite, knygos "Viena Indijoje" autore Palangoje

Apie Vaivą Rykštaitę išgirdau atsitiktinai. Peržiūrinėjant Delfi portalą akys užkliuvo už vieno straipsnio pavadinimo, kuris suintrigavo : http://www.delfi.lt/gyvenimas/meile/vedu-specialistu-diagnozes-melyne-po-akimi-kilnaus-nuolankumo-zenklas.d?id=65595606

Mat ilgai kankino klausimas, kodėl  vienu konkrečiu klausimu gavau skirtingus patarimus iš žmonių, besidominčių ta pačia Rytų filosofija. Jei informacijos šaltinis tas pats, dėl ko jis yra skirtingai interpretuojamas? Kaip mėgsta juokauti patyrę vairuotojai "kalta tarpinė tarp vairo ir sėdynės". Patarimai skyrėsi dėl individualių patariančių savybių (brandos, asmeninės patirties, įsigilinimo į filosofiją, intuicijos ir t.t.), tad visada derėtų priimti galutinius sprendimus ramiai pasiklausius savo sąžinės/vidinio balso.

Delfi straipsnio pabaigoje buvo nuoroda į Vaivos Rykštaitės BLOGą : http://sofijantsofos.blogspot.com/
Jame nagrinėjamos temos vertė pasidomėti labiau šiuo žmogumi. Ir paaiškėjo, kad Vaiva jau yra parašiusi tris knygas : "Plaštakių sindromas", "Kostiumų drama" ir visai neseniai "Viena Indijoje".
Iliustracija iš: http://knygoholike.blogspot.com/2014/05/vaiva-rykstaite-viena-indijoje-arba.html


Kaip stereotipinė lietuvė gana skeptiškai žvelgiau į tautiečių veikalus. Po vidurinės mokyklos priverstinio lietuvių autorių knygų skaitymo, buvau garantuota, kad jose viskas sutirštinta. Prisiminus visas tas patriotiškumu ir kovine dvasia permirkusias istorijas nesinorėdavo  rizikuoti, tad lengviau būdavo rinktis užsienio autorius. Jie net arčiau padėti knygynuose.

Tačiau giliau pasidomėjus V. Rykštaite, supratau, kad lietuvį labiausiai gali suprasti lietuvis. Tad iš tiesų neverta ieškoti užsienio pranašų, nes ir aplink mus yra daug intelektualių žmonių, kurie gali įkvėpti. Greičiausiai dėl to, kad milžinišku greičiu prarandame tapatybę, esam linkę pasikliauti svetimais.

Priešpaskutinį vasaros sekmadienį Palangoje vyko "Viena Indijoje" knygos autorės susitikimas su skaitytojais, kurio pasistengiau nepraleisti. Daugiausia buvo kalbama apie autorės įspūdžius ir pastebėjimus iš kelionių į Indiją. Uždaviau keletą klausimų apie patį rašymo procesą, nes kažkodėl buvau įsitikinusi, kad norint rašyti iš kažkur reikia gauti specialų leidimą. Tik grįždama namo ir klausydama INXS, kilo mintis, kad tam pirmiausia be gabumų reikia tik drąsos.




Aš  kartu su knygos "Viena Indijoje"
autore Vaiva Rykštaite





Štai ką tą popietę gavau iš knygos autorės - padėka 
Vaiva minėjo, kad nėra tik vienos konkrečios tradicijos ar mokytojo pasėkėja. Pritariu, nes sunku įsivaizduoti, kaip galima susidaryti visapusį vaizdą rūpimu klausimu remiantis tik vienu požiūriu, viena tradicija, vienu šaltiniu. Galbūt yra "sveikiausia" vieną ir tą patį objektą apžiūrėti iš visų pusių ir tik tada pasakyti : ŽINAU



Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Keista planeta

I.
Ji sakė, rašytoja, per susitikimą su skaitytojais, kai aš kiūtojau toje pilkoje masėje, ji sakė: -Galvojau, kad galėtum rašyti, kažkas prieš tai tau turi duoti leidimą. Sutikau su jos mintimis. Aš irgi taip galvojau. Tebegalvoju vis. -Gavau leidimą... - Rašytoja pasakojo. – Pradžioj turėjau daug autoritetų, bet per laiką... Dabar man niekas nėra autoritetas.
Kaip pavydėjau jai tos laisvės, kuri akivaizdžiai matėsi iš mano stebėjimo taško. Sėdėjau vos per penkis metrus nuo jos storapadžiais apautų pėdų. Ta moteris laisva nuo kalėjimo būti žiauriai gražiai. Ji buvo ypatingai graži, minkšto moteriško žvilgsnio, sveika ir puikiai apsirėdžiusi, bet - be aukštakulnių ji čia atėjo. Ir prievolė tuoj pat atsakyti, turėti savo atsakymą jau iškart kaip kareivis, kai klausiantysis vos tik atsikvepia, rašytojai, pasirodo, buvo svetima. Jai užduodavo klausimą, tada rašytoja nusukdavo akis į langą ir dar kurį laiką pasvajodavo.
Žavėjo ir erzino ta jos laisvė. Niekaip nesuvokiau, kaip kitas gali būti …