Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Balandžio, 2015

Dievas dangų iššlavė

Žvelgdama vaikystėje į tokį dangų tikėjau, kad Dievas pasiėmęs šluotą jį prašlavė.

Tai, kas nepalaidojama

Aš buvau laisva. Aš turėjau būti laisva. Jo mano gyvenime daugiau nebebuvo, tarsi jis man jau buvo miręs. Galėjau jį dar išvysti sunkiais žingsniais slenkantį koridoriumi, galėjau dar matyti jo apkerpėjusį pakaušį arba girdėti balsą, už sunkių kabineto durų. Tik, lyg būdama kaltoji pusė, visaip vengiau susidūrimo. Kam reikia nušlifuotos šypsenos, jei būtų kas šalia, ir kam reikia priekaištų kitu atveju, jei nieko su manimi kartu nebūtų.  Parašiusi oficialų atsisakymo dokumentą, atrodo, kad tiesiog jį dabar, čia pat su lengvu popieriaus lapu ir mėlynai rašančiu tušinuku išmečiau iš savo gyvenimo. Tik sulaukusi klausimo : "Kodėl?", vos susitvardžiau neišrėkusi: "Šunsnukiai, jūs gi viską matėt ir tik abejingai stebėjote, kai buvau kankinama". Kol skubėjau į namus, gatvėmis siaučiantis vėjas kalbėjo: "Kam tai rūpi? Kam tai rūpėjo? Kam tai rūpės? Niekam nerūpi. Niekam nerūpėjo ir vėliau niekam nerūpės." Tvirtai įkvėpusi drėgno vakaro oro, stvėriau šildyti nug…

Kai vaidyba yra gyvenimas

Visi turime savo individualią nuomonę apie gyvenimo reiškinius, o labiausiai apie žmones, kuriuos pavyksta sutikti.
Beveik visada jutau saldų skonį liežuvaudama apie man nesuprantamus aplinkinių poelgius. Kaip gera juos teisti, analizuoti, kaltinti bei mokyti, kai šių nėra šalia. Nelabai pagalvojau, kad jei jie mane girdėtų - jiems skaudėtų, jei tai būtų netiesa. Ir net tuo atveju, jei tai būtų tiesa.
Bet laikas eina. Gryninu save. Siekdama neprisišlieti prie laikinų malonumų, ieškau amžinų vertybių su išliekamąja verte.
Kas gi nesutiks, kad nuoširdumas, diplomatiškumas, empatija, gilus ir toliaregiškas požiūris į gyvenimą - nėra vertybės. Iš tiesų, dabar visai nebeaišku, kas yra vertybės. Net žvelgdama į nuogą užpakalį nesu tikra ar čia matau meną ar tik pliką sėdynę.
Interneto garsiakalbiai sako, kad reikia sakyti, ką iš tiesų galvoji, o pagalvoti prieš sakant...?
Ir štai išaušo ši dieną. Ji rėkė ant manęs telefonu, mano išsiblaškiusiame elgesyje ši įžvelgė tiesiog klastingus lapės…

Choristai

Būsimi choristai greitai okupuos nekaltą tvenkinuką. Kasnakt žvelgdami į mėnulį danguje, pasirepetavę trauks monotoniškas dainas, kurias vėjas atneš iki mano langų.

DVI VARLYTĖS LANKOJE, TARP ŽOLIŲ TUPĖJO. Į MĖNULĮ VAKARE , JOS ILGAI ŽIŪRĖJO.
KVA, KVA, KVA, KVA, KVA, KVA, KVA, KVA, KVA
bet atskrido štai garnys...

Pašalintas

Iš tolimo kabineto galo sklido tvirtas jo balsas: - Nieko nebus, - mano mažas ausis užliejo duslus garsas. - Teks pašalinti. Likusi mažytė viltis manyje dar klausė, nors atsakymą jau žinojau šį rytą, prieš įeidama į tą kabinetą: - Nebėra jokių gyvybės ženklų...? -...neverta, - kiek padvejojęs jis atrėžė. Matyt, dar norėjo man palikti šiek tiek vietos apsispręsti pačiai, nes tai mano kūnas.
Kaip galėjo taip nutikti, kur ieškoti kaltų, kad buvau dabar priversta atsisakyti dalelės savęs. Nieko nebegalėjau pakeisti, nebebuvo kelio atgal, tą akimirką visos durys buvo užvertos, o langai tvirtai uždaryti. Pasakiau: "Taip." 
Kiek užtrukęs gydytojas pasiruošė procedūrai. - Aš bijau, - iškart prisipažinau. - Kartą esu taip dariusi ir anksčiau. Labai nemalonūs įspūdžiai pasiliko nuo to laiko,- pasirinkusi gailų šuniuko žvilgsnį mestelėjau jį gydytojo pusėn vildamasi, kad jis taps man išskirtinai švelnesnis, bet šis tik nusikvatojo. - Tokie dalykai niekam nėra malonūs, - linksmesniu to…

Kontracepcija

Patikimiausias būdas. Puikiausia kontracepcija. Jokių neplanuotų gandrų.