Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Kovo, 2018

Vilnius ir trisdešimtmečio krizės krustelėjimai

Šv. Ignoto gatvėj visko pilna: restoranai, kavinės su knygynais, viešbutis, kino teatras, apleisto namo griuvėsiai ir net fekalijų kvapas. Tas paskutinysis vertė jausti, kad šita vieta draugiškai kviečia bendrauti. Miesto vazdiniai svetimi, galvoju. Šis miestas man yra kaip svečias, kurį noriu pažinti, bet truputį varžausi to.
Prisimenu planetariumo stogą, iškilusį viršum visų pastatų Paisley miestelyje. Kaip matydavau jo linkį net tada, kai miesto šviesos jau būdavo užgesintos. Tada galvodavau, kankinama nemigos ar jaudulio sumišusio su pergyvenimu, kad va, čia yra tas pasaulio kraštas, apie kurį vis pasvajodavau, va, čia yra pasaulio kraštas ir aš girdžiu pasaulio jūrą ošiant. Man būdavo ramu. Pasiekiau jį. Sėdžiu ant pasaulio krašto ir tabaluoju kojomis. Kas toliau?
Šitas miestas – Vilnius, pagaliau pasiektas. Ir kuo arčiau esu jo, tuo labiau savimi abejoju. Juk iki tol galvodavau, kad reikia nuvykti, paliesti ir patirti. Tačiau kartą dingtelėjo tokia nugązdinusi mintis, kai vart…

kaip gimsta rašytojai?

po lėto
vasaros dieną kai saulė šviečia o debesys primena laivus ateivių kai taip karšta kad reikia slėptis vėsioj troboj žiūri pro langą ant užuolaidos mato juodą mažą kryžiuką - kas čia pažymėjo? lyg nusitaikė iš anksto susirado auką taikiklyje - juodas kryžiukas ant baltos užuolaidos kampučio rašytojo vaizduotė veikia sukas jam nepasakė niekas kad čia - šūdukas  kad  tik musės
aut. renata karvelis 2018 kovas, valgykloje žiūrint pro langą