Sapnalaikis

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu

  DATA: 2020 spalio 16 d. LAIKAS: 16 val. VIETA: Tauragės r. B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka (Respublikos g. 3) Rašytoja Renata Karvelis pristato Tauragės miestui savo kūrybą. Patį kūrybinį procesą šiais metais rėmė Lietuvos kultūros tarybą, skirdama autorei stipendiją literatūros srityje. Vakaro metu Renata skaitys performatyviausias ištraukas iš novelių rinkinio „Suicidinis aktas“, pasidalins poezija iš projekto „mOterOs“. Į skaitymus įsiterps Šortų dialogas su Jokūbu Kurlinkumi. Gros muzikantė iš Tauragės thelastsunday (Rugilė Norbutaitė). Apie autorę: Renata Karvelis (g. 1988) yra rašytoja, poetė, slemerė. Čiabuko “Poems after sex*” autorė, 2019 m. 2020 m. Jurbarko performansų vakare pristatė poetinį performansą “mOterOs”. Daugiau: Interviu LRT radio laidai “Kultūros savaitė” 2020 rugpjūčio 8 d. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000117572/kulturos-savaite-poete-renata-karvelis-gumos-fabrikas-inkaras-operos-soliste-ausrine-stundyte?time_start=4919&fbclid=

I štrauka iš novelių rinkinio darbiniu pavadinimu "Suicidinis aktas" [rankraščio parengimui skirta Lietuvos kultūros tarybos stipendija literatūros srityje], aut. -  Renata Karvelis Tamsoje kaukši smėlio spalvos bateliais, kiekvienas jų po 2 eurus 40 centų. Kulniukų bildėjimas aidi per visą mašinų stovėjimo aikštelę. Nuo šaligatvio žibinto krenta šviesa tiesiai į nugarą, todėl ji nusistebi savo pernelyg dideliu ir, rodos, per dieną spėjusiu ištįsti šešėliu. Pamačiusi jį einančioji legaliai susikūprina, lyg išorė duotų leidimą ir vidui pavargti. Tau sunku, pagalvoja, suprantu ir man sunku. <...> Dabar visas dėmesys aukštakulniuose įkalintose pėdose. Akimirksniu išvydo žinomos pasaulyje Viktorijos Becham išsišokusius pėdų kaulus nuo pernelyg dažno aukštakulnių dėvėjimo. Kai kur juos vadina batais – žudikais. Žinojo, kad ir josios pėdom taip gali nutikti, nors ji ir nėra pasaulinio lygio žvaigždė. Gal tik mažytė žvaigždutė jų vakaruose, kuomet susirenka ir skaito savo kūry

R. Karvelis fotomontažas nesirenku o esu surinkta suarchyvinta suklasifikuota suskaitmeninta susisteminta uždėtas BAR ISBN kodas nežinau nors kompiuteriais išmatavo judėjimo trajektorijas dirbtinis intelektas uždėjo lytį amžių pakraipą iškrypimo laipsnį potencialą padaryti nusikaltimą aš nesirenku mane pasirinko blogi tibeto žmonės atgimsta lietuvoj rašė ivanauskaitė šioje vietoje nutrūko mintis nes išsikrovė telefono akumuliatorius o savo mintis iškart kompiuterizuoju užuot mokinusis jas mintinai žinau vieną diena atmiršiu net savo gimtadienį kuris nebus pažymėtas kalendoriuose nes vieną dieną ištrins sistema struktūroj paskęs visi mūsų įsivaizduojami susirašinėjimai su visata nes tu tokia paprasta nuspėjama sudėta į vieną vieną žmogų aut. Renata Karvelis #eilėraštispopokalbio

  Aut. Renata Karvelis Pūvančių gėlių kvapas tvyro kambaryje. Rytas, dar migla apsemtos akys bėginėja. Prisimenu savo gimtadienį, kuris buvo lygiai prieš savaitę. Gimimo diena. Gimtadienis. Tas ypatingumo jausmas, kuris lydėjo mane nuo ryto iki vakaro, tiksliau nuo išvakarių iki kitos dienos vėlyvo vakaro. Paskutinėmis dienomis mąsčiau, kad mano dienos visos primena gimtadienį. Jaučiuosi pakiliai, ypatingi potyriai kalbantis su kitais, pagyrų liūnas, iš kurio vis neišlepu. Giriu save pati daug, kad išlaikyčiau tą Laivės alėjos nuotaiką, kai esi svetimame mieste, kai artėja ruduo, kai saulė šviečia, kai skaniai pavalgai, kai nusiperki gerą knygą, o prieš tai nusipirkai gerą rūbą, o dar prieš tai buvai universitete ir jutai jo prieigose ateities viltį, pažadą aušrai. Man patinka svajoti, man patinka laukti sėkmės, man patinka kaip katei kokiai jausti ateinančio pasisekimo mikro vibracijas. Jų niekas apart manęs nejaučia ir nemato, aš įtikinėju kitus, kad jie pajaustų, kad jie oro erdvėje

praeis pro šalį sėkmingas horoskopas tuo tarpu, kai aš miegosiu kai prausiuos, o gal sėdėsiu tualete per tarpą? rūšies auka, kaip pasakytų antroji lytis, simone de beauvior ne vyras, ne sutuoktinis, nes partneris nu tipo kaip versle, kur 50%:50% ar ten, kur tu esi, karantinas švelnus, paklausiu nes, pavyzdžiui, Prancūzijoj, kad išeitų iš trobos jiems raštų reikia o Italijoj, nespėja kremuoti po nakties, tryliktos, penktadienio, pilnaties sapnuoju, kad galima tik vieną žodį pasakyti todėl taupau taupau ir visą rytą tyliu nepamenu, kada tiek melavau tiksliau akių veidrodžiuose sakė neteisybę platino feikines reklamas, video, konkursėlius dalinosi, bendrino, postino ant sienos kad išgyventum, tau krūtų nereikia galėtų jas bet kada nupjauti, žinojai? vis tiek toliau kviepuočiau kiekvieną rytą tyliai pagalvoju: graži dėl to, kad noriu ar kad reikia? vėl laimi jaunesni (pavydas, menka savivertė, tinginystė, norėjimas trijų pasaulių vienu metu) 1992, 1991, 1994 atsiprašome, šįmet jūs nepat

Kovo 13 d. iš ryto sirgo 3. Kovo 20 d. vakare serga 63. Prieš savaitę atrodė, kad virusas toli, o karantinas yra griežtoka pirminė priemonė. Jokio pasirengimo kaip ir nebuvo. Tik žinutės spaudoje, kad kažkas vyksta ES ir artėja arčiau LT. Mokyklas perdien uždarė. Įstaigos veikla, kur dirbu, irgi buvo uždrausta - jokių lankytojų ir renginių. Savaitė nuotolinio darbo namuose greit tapo Švilpiko diena. Kartojasi dienos, rutina, sienos tos pačios, tik pižamą keičiu. Trečiadienį ar ketvirtadienį (nepamenu) išlindau į gatvę darbo reikalais. O ten, mano didžiam nustebimui, kuris virto į pasiutimą, pilna senjorų. Vaikšto šie lyg niekur nieko, po parankę susikibę, su pirkinių terbom šildosi pavasario +15°C. Gal jie delfio neskaito? Tuo pačiu įpuolu į Vilkyškių pieninę šimtalapio. Pyrago nėra ir nebebus: žada parduotuvę uždaryti kuriam laikui. Pardavėjos pasibaisėjusios tirtančiais lankytojais ir tuo, kad nuo ryto iki 12 h. greitoji su sirenom jau keturis kartus pro šalį pralėkė, nors koronav

Renata Karvelis iš "Poezijos skaitymų Šv. Kazimiero draugijos knygyne" 2020-03-06 Tauragėje. Nuotr. aut. Juozas Petkevičius Kai traukė pirmą prieš kokius 5 metus, skaičiau Tamošaičio zuikius. Pamenu ilgas kruvinas dančio šaknis ir kepurės ausis ant knygos viršelio (darbinis variantas buvo kiek kitoks nei dabartinis). Tokie keisti tekstai, mažne sapalionės, man tada atrodė. Nežinojau, kad yra eseistikos žanras. Netekau pirmojo danties su Tamošaičio "Vien zuikiai naktyje". Važiavom po to į Škotiją, užsimiršau, tačiau tuo pačiu apie ištrauktą dantį parašiau savo bloge intriguojantį tekstą. Ale novelė, su netikėta erotine pabaiga, turėjusia suklaidinti skaitytojus, norėjosi šokiruoti. Mano antrojo prarasto danties diena bus vibracija galvoj ir varžtas galvoj, dar balto ventiliatoriaus lubose pavadinimas iš M raidės, kurį per visą procedūrą bandžiau įspitrioti. Tikrąją to žodžio prasme, man gręžė į galvą! O galva juk prasideda, kai išsižioji.  Sesutės dav