Kai vis primindavai
AUŠROS PAŽADĄ antrą ar trečią kartą, viduje kilo pasipriešinimas raginimui ir
tuo pačiu elementarus poreikis žinoti tai, ką žinai tu ir Aušra. Judvi abidvi
buvot skaičiusios Romain Gary autobiografinį romaną. Tu prisiminei autoriaus motinos
neapsakomas pastangas rasti sūnuje užslėptus menininko talentus, jo paties
nesuskaičiuojamas rašymo valandas, pakol jis ėmė ir parašė kažką genialaus, o
Aušra - tą pjaustomą ir valgomą kaliošą. O, kaip norėčiau
pastovėti greta namo, kuriame Romain augo, kurio gyventojus autoriaus motina
prajuokino savo pareiškimais apie didingą sūnaus ateitį, kurio kiemo malkų
stirtoje slėpėsi ir jau būdamas vaikas ketino pribaigti savo gyvenimą. (Vilnius
netoli, J. Basanavičiaus gatvę rasiu. Ir tą namą rasiu, jis juk pažymėtas iškilminga
lenta.) Knygą pribaigiau
šiandie paryčiais. Tu negalėjai patikėti,
kai pasakiau, kad R. Gary galop būdamas 66 metų vis dėl to pats save pribaigė.
Taip, taip... išgyvenęs visas ligas, visus kraustymusis, kovos lau…