Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Portugalija. Lisabona. Penišė II dalis



Penišė – nedidelis miestas, įsikūręs egzotiškai atrodančiame pusiasalyje. Kažkada ten buvo sala, tačiau vėliau bangų suneštos smėlio dalelės suformavo kelią, kuris dabar Penišę sieja su sausuma. Vietiniai daugiausia verčiasi žvejyba ir turizmu. Vietovės itin vaizdingos, dalį pusiasalio juosia smėlėti paplūdimiai, o likusioje – uolėti skardžiai.
Penišė populiari tarp banglentininkų, nes čia susiformuoja tinkamos bangos pasiplaukioti su jėgos aitvaru ar banglente.
Išlipusi iš autobuso kiek nustebau, nematydama jokio gyvo žmogaus, atrodė, kad visi kažkur dingo.
Nors papuoliau tiesiai į žvarbų tos dienos vėjo glėbį, vietiniai buvo nusiteikę pakiliai ir rengėsi itin vasariškai. Pasitiko mane viena kursų organizatorė ir bandė portugališkai pasisveikinti t.y. apkabinti, aš netikėtai atkišau ranką ir tada toks dalykiškas pasisveikinimas pavirto kažkuo keistu.
-Kaip pas jus vėjuota, - lietuviškai pasiskundžiau organizatorei.- Maniau, kad Portugalijoje visada yra šilta.
Organizatorė mašina mane nuvežė tiesiai į viešbutį, atsidūrusi kambaryje nurimau: „Aš esu čia, tikslą pasiekiau laimingai.“
                             IPL buvo įsikūręs beveik ant skardžio krašto
, tad kiekvieną rytą tekdavo akmenuota ir uolėta laukyme traukti link instituto
, pro bibliotekos langus matėsi Barlengo sala ir didžiulis Atlanto vandenynas. Stebėjausi tokiu keistu kraštovaizdžiu: kitokios gėlės
, ruda žolė
, išstypę augalai, keistos eglės
ir net palmės, tokios kaip per TV.
                             Kartą pietaudami valgykloje klausiu portugalų rodydama į už didžiulių langų stūksančių uolų ir akmenų krūvą:
-          Čia natūratus peizažas ar statybų atliekos?
Stalo pašnekovai padiskutavo ir atsakė:
-          Natūralus.
Taigi pirmas dienas buvau netolerantiška net gamtai. Trūko žalios žolės, o kabeliai pakabinti ant medinių stulpų darkė peizažą
. Penišėje rasti maisto parduotuvę pasirodė sudėtinga, supermarketas buvo kažkur toli toli, o pietų metu parduotuvės užsidaro 2-3 valandom. Žavėjausi, kad autentiškame miestelio centre nebuvo jokių didelių parduotuvių, nebuvo jokio monotoniškumo, kurį gali pastebėti visose Lietuvos miesteliuose: tos pačios parduotuvės, tos pačios prekės...ir visi tokie vienodi. Tada pajutau, kad man čia patinka.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Monologai ir dialogai

1. Kodėl aš rašau? Nes per rašymą matau kitaip pasaulį, stipriau jį patiriu. Nes tikiu, kad rašydama išpildau save kaip unikalią asmenybę. Nes turiu vilčių pasiekti reikšmingų pasiekimų literatūroje. Manau, kad turiu tam talentą.
2. Kodėl rašau apie šeimą ir tikrus dalykus? Aš rašau apie tai, kas yra mano (mano istorijos, mano praeitis, mano patirtys, mano idealizacijos, mano baimės, mano svajonės). Aš kalbu apie save ir tai nėra melas (Žr. žemiau "melas" aiškinimą). Blogoje literatūroje greit atskiriamas melas - t.y., kada autorius rašydamas siekia iškelti ir sureikšminti savo asmenį, sudaryti neteisingą vaizdą arba, kai autorius iki galo nesuvokia savo patirčių, tad rašo neadekvačiai, pats sau prieštarauja. Melas - t.y., kada meluoji ne kitiems, o sau. Pirmieji autoriau kūriniai dažnai turi autoterapijos bruožų, nes jam rašymas yra lyg psichologo seansas. Pasitaiko, kad dažnai ties tuom rašytojo karjera ir baigiasi. Psichologijoje yra taikoma rašymo terapija. Taip gimė L. B…