neapgausi
manęs, velnie! neapgausi suk
uodegą, kaip tik nori baltais
dantimis caksėk į
akis tiesiai žiūrėk neapgausi žilė
galvon velnias
uodegon neapgausi skandink
mane mariose žodžių sodriu
balsu migdyk neapgausi torsas,
raumenys iššokę plaukuotos
rankos barzda
juoda kaip smala ach,
neapgausi vos
tik eis minsi
koją uodega
rankas užriši monologais
burną užkimši neapgausi,
velnie, juk sakiau blakstienos
riestos, akys žvitrios blizga rudakiai
- melagiai neapgausi,
pasakiau velnie,
žinau sėklą
į kairę, į dešinę išdalinai daug
mergelių apgavai lelijėlių
sudraskei širdys
krauju putojas lopšiuose
vaikai nemiega velnie,
mačiau daug
tu suviliojai verkia
per naktis mergelės paliktos,
apmautos bet
manęs tu neapgausi
velnie, aš pati esu ragana
velnie, aš pati esu ragana