2014 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis

BLAIVI TĖVYSTĖ



Tapimas tėvais – tai vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo etapų. Dažnai peržvelgus visą būtį būtent šis vaidmuo daro žmogaus egzistenciją prasmingesne. Tuo tarpu vaikystės prisiminimai: kvapai, vaizdai, garsai ir kt., yra patys įsimintiniausi ir vėliau kartodamiesi jau niekad nebe palieka to ryškaus pirmo įspūdžio.
                      Išvydus savo mažylį viduje kyla patys nuoširdžiausi jausmai, kyla natūralus noras jam daug duoti ir suteikti pačias geriausias sąlygas. Tokią gražią akimirką niekas negalvoja, kad duodami rūpestį ir šilumą, dažnai duodame ir potencialas problemas. Todėl paskutiniu metu labai aktuali tapo sąmoningos tėvystės tema, juolab, kad informacija apie šeimos psichologiją, tėvų ir vaikų santykius yra lengvai prieinama.                   Siekiant užauginti sveiką ir psichologiškai stabilią kartą, šiandien svarbu atsisakyti pasenusių ir nebeveiksmingų vaikų auklėjimo stereotipų. Šeimose perduodamos alkoholio vartojimo tradicijos paprastai nėra laikomos potencialiomis problemų priežastimis.
                      Dažnai galime išgirsti sakant, kad saikingas alkoholio vartojimas yra normalu ir natūralu, tačiau blaivybės šalininkai su tuo nesutiktų. „Kultūringas“ alkoholio vartojimas yra paprasčiausiai mitas, kuriuo patogu dangstytis, nenorint žiūrėti tiesai į akis.
Alkoholis – psichologinę ir fizinę priklausomybę keliantis mutagenas, kuris skatina vėžinių ląstelių vystymąsi. Juk ne be reikalo ant popierinių alkoholio reklamų dedami įspėjimai apie vartojimo riziką, tačiau pirkėjai jau priprato prie gazdinančių užrašų ir vartojimo paprasčiausiai nebesureikšmina.
Autoavarijos, incidentai ir kt., kuomet turi įsikišti policijos pareigūnai, medicinos darbuotojai ir kt., įvyksta būtent dėl neblaivumo. Čia svarbu pažymėti, kad ne pati medžiaga kelia problemas, o liberalus požiūris į jos vartojimą, susiformavęs okupacijos metais.
Alkoholis nėra nei maistas, nei vaistas. Reguliarus jo vartojimas skatina socialinius, psichologinius pokyčius žmoguje, išsivysto iškreipti bendravimo įpročiai, kai nuoširdžios atvirumo akimirkos užklumpa esant tik neblaivam. Į reguliaraus vartojimo sąvoką įeina alkoholinių gėrimų naudojimas per Naujuosius metus, Kalėdas, Velykas, gimtadienius, vestuves ir pan., jei per kiekvienus Naujuosius metus išgeriate šampano, vadinasi reguliariai vartojate.
Pradėkime nuo pat pradžių. Kai vaikas dar yra mažas, jis intensyviai dalyvauja tėvų gyvenime, nes savimi pasirūpinti negali, dar nėra savarankiškas. Tėveliai švęsdami įvairias šventes, kurių metu tradiciškai vartojami alkoholiniai gėrimai, leidžia aplink lakstyti ir visą šią „ceremoniją“ stebėti savo atžaloms. Pastarosios augdamos natūraliai siekia būti kuo panašesnės į savo gimdytojus. Vaikai mažai ko mokosi iš tėvų, jie paprasčiausiai ima pavyzdį.
Klasikinis vaizdelis, kai tėvelis gerdamas alų sako sūnui: „Tau negalima, tu dar mažas.“ Vaikas negirdi to, kas jam sakoma. Jis mato geriantį suaugusį žmogų, kuris bet kokiu atveju jam yra autoritetas. Ir visai nesvarbu kokį pavyzdį rodo tėvai gerą ar blogą, vaikas neturi pasirinkimo galimybės, nes natūraliai seka juo. Tą puikiai iliustruoja patarlė: „Obuolys nuo obels netoli rieda.“ Vaikai geba labai gerai ir greitai perimti tėvų elgesio modelius, todėl būtent šiuo etapu svarbu pažymėti tėvų atsakomybės ir sąmoningumo svarbą. Ar mes tikrai norime vaikams perduoti šį „turtą“?
Didžioji dalis skaitytojų, perskaičiusių šiuos žodžius mintyse pasakys: „Aš vartoju saikingai ir nematau tame jokios problemos.“ Tačiau natūralus subjektyvus požiūris į save neatspindi realaus vaizdo. Jei mieste padarytume apklausą ir kiekvienam sutiktajam užduotume vieną ir tą patį klausimą: „Ar Jūs alkoholį vartojate saikingai?“ Visi iki vieno atsakytų : „Taip, saikingai.“ Ir nebūtų svarbu kam kliuvo šis klausimas ar gerbiamam medikui, ar eilinę dieną alkoholio padauginusiam žmogeliui.
Tiesa, yra grupė žmonių, kurie atsakys: „Ne, aš nevartoju saikingai.“ Tai anoniminiai alkoholikai, kuriems gijimo procesas tik prasideda sau nuoširdžiai ištarus minėtus žodžius.
Augant atžaloms tėveliai susiduria su įvairiais sunkumais. Vienas jų - paauglystė, kuri puikiai atspindi tėvų auklėjimo broką, kuomet vaikas akivaizdžiai parodo pačių gimdytojų trūkumus. Dauguma jų ignoruoja problemų priežastis, ieškodami kaltų mokykloje, vaiko drauguose, visur kitus, tačiau ne savyje. Būkime sąžiningi, visgi vaikas ateina iš šeimos.
Tėtis ir mama jam pirmaisiais dešimt metų atstoja visą pasaulį, būtent tuo periodu formuojasi to mažo žmogaus pasaulėžiūra. Nevalia numesti atsakomybės aplinkai. Mes esame patys atsakingi už bręstančią individualybę, kuri toliau savarankiškai kurs savo gyvenimą, kuri pati kažkada turės vaikų. Dėl žmogaus gyvenimo tęstinumo kitose kartose verta pokyčius daryti dabar.
Pasaulyje yra daug vertingesnių ir tikresnių dalykų nei neblaivios šventės, pasisėdėjimai ar pokalbiai prie taurės. Naudinga ieškoti laimės ir gerų emocijų prasmingesnėje veikloje ir tuo pačiu to mokyti vaikus. Pažanga ir asmeninis tobulėjimas šiandien yra neatsiejamas nuo sąmoningos pasaulėjautos, todėl pokyčiai neišvengiami. Turėdami rankose galią kurti naujos gyvybės likimą, darykime tai galvodami apie visų mūsų gerovę. 




Iliustracija, puikiai atspindinti straipsnio mintį, paimta iš žemiau pateikto internetinio puslapio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą