Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Čiabukas POEMS AFTER SEX*: procesas


Palengva kyla lengvas chaosas ir pasibjaurėjimas prisikaupusiomis pakampėmis. Ten pilna popiergalių su mano tekstais. Jie užima visą lentynos viršų. Dulkija. Erzina. Elektroninis paštas užgrūstas eilėraščiais ir jie niekam kitam be manęs nereikalingi, įtikinėju save.

„mano tėvas“ sulaukia teigiamos reakcijos per Klaipėdos spalio mėnesio slemą. Auditorija lieka nuščiuvusi, o aš laimiu to vakaro varžytuves. Gaunu pieštukinę su septyniais eurais. O į namus dar parsivežu kažką neaiškaus savo krūtinėje. Toks nedidelis, šiltas ir jaukus pasitikėjimo savo kūryba jausmas.

Negaliu užmigti neaišku nuo ko. Žiūriu į floresencines žvaigždeles, prilipdytas ant kambario lubų. Prikaupusios lempos šviesos jos švyti tamsoje. Įsigalvoju. Prisimenu Sandros Bernotaitės vasarą padovanotą „Laisvę nuoga krūtine“. Pasiduodu nunešama minties apie knygą... čia ir dabar.

Nelaukdama apdovanojimų, kurių nenusipelniau, diplomų, kurių vis dėl to negavau, leidimų iš aukščiau maketuoju savo pirmąją (ne)oficialią eilėraščių knygutę - čiabuką. Tai pribėgdama, tai prisėsdama ilgėliau, tai praleisdama šeimyninį filmą, vėl nesuplaudama indų po vakarienės. Kaip krišnaitai pasakytų: „Tais vakarais tavo virtuvėje pasieniais vaikščiojo dvasios, nes jas traukia neigiama energetika.“ Monstras moteris.  Monstrėju prie kompiuterio ekrano - nes aš staiga ŽINAU, kaip turi atrodyti rinkinys, kaip turi skambėti žodžiai knygos puslapiuose. Jausmas, kai pati nuo pradžių iki pabaigos viską sprendi ir viską lemi, pripažįstu, svaigina. Renatos tvarinija, Karvelis viešpatavimas. Control freak būsena persismelkia netgi žilti ėmę plaukų galiukai ant poetės galvos.

Nebesvarstau - būti ar nebūti?

Aš esu.

Prisimenu, kartu su savimi į gydytojo apžiūrą vežuosi visus savo eilėraščius. Kol laukiu eilėje, rūšiuoju juos, aplink save išsiskleidusi. Skaitau ir skaitau, perrikiuoju, kol pagaliau pajuntu „skamba, nes suderinta.“  Žinau bus trys skyriai. Žinau jų pavadinimus: Preliudija, Suartėjimas, Baigiamosios glamonės. Tampa aiški rinkinio koncepcija. Gal per atvira? Saviterapija? Visada taip su pirmaisiais kūriniais, sako knygos apie rašymą. Tose pačiose knygose rašoma, kad pirmuose knygose autorius yra tikriausias, nuogiausias, nekalčiausias ir mažiausiai jose meluoja.

Viršelio paieškos. Bus moters siluetas, maniau. Minimalistinis ir stilizuotas. Ką išryškinti? Rankas ar kojas? O gal figūros linkį? Prisimenu, kad man patinka Pablo Picasso tapytos kampuotos ir aiškiais kontūrais moterys. Eglė Konagis sako, kad "manyje" daug geometrijos, todėl rantu moterį, ji ne Dora vardu. Moteris sėdi raudoname fotelyje nuoga ir tokia nutolusi... Word'o programa ieškau "teisingiausio" atspalvio. Redagavimai ir redagavimai, pakol viršelio spalva tampa tokia, kokios reikia. Truputi rizikuoju: bijau būti neskoningai ryški.
Viršelis Nr:1
Viršelis Nr: 2
Viršelis Nr: 4
Galutinis viršelis (viršelis Nr: 11)

Tuo pačiu metu parašau tris naujus eilėraščius: "tėvui", "gaublys" ir "buteliais". Žinau, jie tarsi "mano tėvo" tąsa. Žinau, jie tiktų greta pirmojo. Bet ne - aš neketinu jų dėti - viskas ir taip gražiai suriktuota jau iš anksčiau... Tie trys su manimi "kalba". Neduoda ramybės dieną, dvi, o gal ir daugiau, kol pajuntu, paskutiniai trys eilėraščiai turi atsidurti rinkinyje. Spyriuojuosi kurį laiką, nes nenoriu, nes bijau, nes noriu būti graži, nes noriu būti "saugi", nes nenoriu kelti klausimų, nes nenoriu būti dar viena su liūdna istorija, nes nenoriu pateisinti Kristinos Sabaliauskaitės žodžių... Drąsi ar neapskaičiuojanti? Nežinau. Aš juos įdedu ir staiga užplūsta tvarkos, teisingumo ir ramybės pojūtis. Kažkur palengvėja. Kažkur baisiai nusistebi, nejaugi "aš taip turiu kalbėti?". Kodėl? Į tą "kodėl" nerandu atsakymo.

Spaustuvininko paieškos ir paskutiniai knygelės - čiabuko parametrų suderinimai. Lapkričio viduryje parkeliauja siuntinys su 30 vnt. knygučių. Aikteliu, atplėšusi apysunkę dėželę. Ant viršelio geidulinga, bet nutolusi moteris, Renatos Karvelis pavardė ir pavadinimas „Poems After Sex*“. Ar tai aš? Pagaliau aš?
Siuntinys su knygelėmis - čiabukais POEMS AFTER SEX*

Pabaigtas kūrinys – tai parodytas kūrinys, sako S. Bernotaitė. Geidžiu kuo greičiau visiems parodyti čiabuką, pasidalinti džiaugsmu. Labai laukiu Kalėdų. Šiemet man jos išskirtinai šventiškos, nes vietoj kalėdinių atvirukų dovanoju POEMS AFTER SEX*. 
Kalėdų proga dovanoju savo kūrybą
Į pašto dėžutes krenta sunkūs vokai su iki raudonumo įkaitinta moterimi...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Monologai ir dialogai

1. Kodėl aš rašau? Nes per rašymą matau kitaip pasaulį, stipriau jį patiriu. Nes tikiu, kad rašydama išpildau save kaip unikalią asmenybę. Nes turiu vilčių pasiekti reikšmingų pasiekimų literatūroje. Manau, kad turiu tam talentą.
2. Kodėl rašau apie šeimą ir tikrus dalykus? Aš rašau apie tai, kas yra mano (mano istorijos, mano praeitis, mano patirtys, mano idealizacijos, mano baimės, mano svajonės). Aš kalbu apie save ir tai nėra melas (Žr. žemiau "melas" aiškinimą). Blogoje literatūroje greit atskiriamas melas - t.y., kada autorius rašydamas siekia iškelti ir sureikšminti savo asmenį, sudaryti neteisingą vaizdą arba, kai autorius iki galo nesuvokia savo patirčių, tad rašo neadekvačiai, pats sau prieštarauja. Melas - t.y., kada meluoji ne kitiems, o sau. Pirmieji autoriau kūriniai dažnai turi autoterapijos bruožų, nes jam rašymas yra lyg psichologo seansas. Pasitaiko, kad dažnai ties tuom rašytojo karjera ir baigiasi. Psichologijoje yra taikoma rašymo terapija. Taip gimė L. B…