Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Prie Olando Kepurės rasti žmogaus pelenai

Šiandien žmogaus pelenus barsto, o gal supila krūvon su visu kolumbariumo* žetonu.
Karvės sunumeruotos, jų ausies speneliai plastmasėm valcuoti. Karvienos, kiaulienos, vištienos, žuvienos. Žmogienos? Nu ne, juk žmogus šventa. Kas žmogaus šventa. Iš Sibiro kaulus tempė čemodanuose, kad tik savoj žemėj, kad tik su visam. Iš Australijos urnoj vežė ant molo barstė. Nežinojo, kad gautų baudos nuo 14 iki 60 eurų. Sakė, sunkieji metalai žmogaus pelenuos kaupias, (todėl neekologiška belekur juos barstyti). Tai kodėl nieks ten aukso** neieško? Sunyko perdien, pernakt, persyk, per vieną riozą sudegino, užsimiršo, pradingo, pranyko, į pelenus iškrito, ant miško samanų, ant molo akmenų. Tipo, prie gamtos. Tik krematoriumo žetoną paliko. Pamirš(k)o? Suras dabar pagal skaičius. Tą, kuris dar gyvas.
*-turėtų būti krematoriumo. **-auksas nėra sunkusi metalas, bet metalas.
Naujausi įrašai

Alisa turizmolendo šalyje. Adventur 2019 sausio 25-27 d, LITEXPO

Durys atsidaro
Ta pati mergelė, tik kita suknelė. Tai antras Adventuras man, tik su kita savivaldybe, po kitu herbu, su kita suknele. Šių metų Adventuro tema - pojūčiai. Tauragės stende jų daug, juokauju, kad betrūksta tik kvapo. Pojūčių sienelėje trys paslapčių skylės, į kurias po pirmu reikia nežiūrint kyštelt delną. KĄ JAUTI? Vienoj jų miškas, antroj - Jūra, o paskutinėj paslėpta miesto kilmė (ragai). Lendam! Fasadiniame stende devyni didžiuliai ekranai, non stop rodantys Igno Dambrauskio kelionės po Tauragę nuotykius. Nuo Igno veido šypsena nenuvaloma jokiais muilais ar chemijom. Gal dėl to, kad jis bėgikas (fizinė veikla skatina endorfinų išsiskyrimą, t.y. laimės hormonų) ir šiaip labai charizmatiškas trijų leliukų tėtis. Keliauja Ignas su savo šeima, todėl jo sukurti filmukai pavadinami "Tauragė per dešimt akių." Šiek tiek įtariai žiūriu į naujas technologijas. Dažnai jos patobulina gyvenimą, tačiau tuo pačiu kažką nematomo atima. Pvz.: mobilūs telefonai, kurie vilioja bū…

Trigubas skrydis

Rūtos asmenybės saldumas, lyg būtų pasikvepinus romanu "Kvepalai", nors suvalgyk gyvą ją tokią, kai kalba, kaip samprotauja. Pasiplaukiojimas drumzlinoje kūdroje su operos dainininke Saule, bauginantis jos ramumas (tokioj jaunystėj), pasakojimai apie preitus gyvenimus, nugulusius į pasąmonę greta Latte kavos puodelio. Sondros išmintis ant lieptelio, žvelgiant rentgenu į mūsų vaikus, šeriančius antis. Milgintos rupus tikrumas vidury nakties ant bendrabučio pagalvės sunkiais vokais. Poeto Mindaugo lyriškumas ir jo IXX a. meilės kančia, verta papildomo kambario jos bute. Jono bėgiojimai ant scenos, peržengtos ribos ir užtraukiami račiagai vietoj. Tado aukštakulniai ir naujoviškas laisvos Lietuvos piliečio pasaulis, telpantis į kosmetikinę. Vitalijaus metaliniai principai pačioje sočiausioje Telšių turizmo puotoje. Andiejaus fotoaparato blykstė Kvėdarnos kapinėse, suprantant, kad su  geležiniais kryžiais nejuokaujama. Tomo logika pelkėse ir fainiausias kalėdinis atvirukas darbo…

Žmonių kolekcija

1. Žemaitis separatistas. Nuo pat pirmos dienos kalba pabrėžtinai žemaitiškai. Žemaitiją vadina šalimi, o žemaičių tarmę atskira kalba. Grasina, kad atsiskirs nuo Lietuvos ir kad Mindaugas buvo išdavikas, o Vytautas triskart pardavė Žemaitiją. Kolega savo entuziazmu greit užkrečia mane, taiso netarmiškai ištartus žodžius ir pagiria, kai pasakau ne "gieda giesmes", o "gyd gysmes". Atrandu savo krašto tarmę ir joje manęs laukiančias prasmes. 

2. Idėjomanas. Gaivališka jėga puola imtis naujų sumanymų. Truputį primena mano išradėją tėvą, kuris imasi naujų idėjų, bet ne viskam pabaigti jam pakanka vidinio parako. Teko girdėti, kad po penkių metų kūrybiškumas bus viena iš pagrindinių charakteristikų, kurių pageidaus darbdaviai.  Su Idėjomanu mudu kartą sekėme įtariamąjį nelegalą mašinų ardytoją. Idėjomanas buvo šturmanas, o aš vairuotojas, turėjęs nepamesti įtariamojo. Keisčiausi dalykai nutinka tik su Idėjomanu: jis praplečia mano suvokimo ribas, kokia gali būti edukaci…

Stirnos akys

Kai pasuko laikrodį atgalios - anksčiau ėmė tempti. Tamsa direkcijos koridoriuose jau 16 val., ir, rodos, ne dirbt, o miegot reikėtų. Plius dar Vėlinių metas. Toks ilgesys kažko nutolusio paima, žiūrint į vėjo plėšomą klevą už kabineto lango. Vieną vakarą grįžtu namo jau tamsoje. Mano įprastinis kelias eina per 10-11 amžiaus Šarkų kapinyną Šilalės raj. Kai tiesė kelią Šilalė – Kvėdarna, kelininkai „užėjo“ ant kapų. Tada archeologai ištyrinėjo, o kelininkai perkasė visą kalvą ir nutiesė tiesiausią kelią... Kalvos šlaitai vėliau apaugo medžiais. Kapinynas yra aukščiausioje vietoje apylinkėse, šalia dabar jau stovi tele2omnitelio, bitės bokštai. Bet senovėj. Toj senovėj laidodavosi aukščiau dausų, kad arčiau dievo pabūtų. Už medžių manęs laukia stirna. Regos lauke - žvėries akis. Tokia didelė galva ir dar didesnė joje akis. Stirna įpuola į važiuojamąją kelio dalį, bet tuo pat išsigandusi ima iš jos trauktis. Stabdau ir aš, pro akis prabėga kraupus scenarijus, kaip stirna įlekia į saloną.…

Minija suteka į Kuršių marias, marios - į jūrą, jūra - į kitas jūras ir vandenynus. Magiškasis RENATOS Mingės sapnas (Literatų stovykla)

1.Remkis penkiais šaltiniais, kad galėtum sakinį pasakyti. 2.Nėra „aš manau“, yra tik „aš žinau“. 3.Nėra „aš jaučiu“?
Keturi komisijos nariai, doktorantūros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas. Grupiokė vienintelė stovi prie pulto, kai pirmininkas kalba apie disertacijos praktinį pritaikomumą. Kad ne dvi, o netgi tris publikacijas per doktorantūros metus spėjo ji parašyti. Kutena grupiokę tie pasiekimai, kartkartėmis šypsosi, patikėjusi.  Ji po to nieko daugiau be mokslų daktaro diplomo nebegaus, nors labai tikėjo. Mudvi siejo milžiniški lūkesčiais. Mano - iš idealizacijos, jos – iš praktinių sumetimų.
Sėdžiu perregima universiteto auditorijoje, kur doktorantūros grupiokė tuoj pavirs mokslų daktare. Kaip nemiela man būti, matyti tuos veidus, kalbas jųjų girdėti. Rodos, dviejų metų tarpo nė nebuvo ir aš ta pati sunkiai situacijoje besigaudanti, beviltiškai atsilikusi doktorantė.
mes žaidžiam tik žaidžiam protingais garbingais paslaptingais lieknais jaunais turtingais laimingais mes žaid…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…