Sapnalaikis

Nuotr. aut. J. Petkevičius 2019-12-04

buvo etnologija, etnografija, musulmonai ir religijotyra pavakariais su salsvu dėstytojos balsu apie mitines būtybes. ar jūs religinga? žmogus visko prisigalvoja, kad jaustų prasmę , pasako nuvažiavo traukiniai, nesustodami naktį liuteronų kryžius, apnuogintas nukritusių lap(i)ų kryžius ir ant sovietų daugiabučio iš antenų pro langus matos televizoriniai regėjimai stori, seni, bomželiai karveliai okupuoja balkonus tikėjimai išnyksta su išvykstančiomis pas musulmoną vyrą draugės, iš pieno upių plaukusios blondinės aštrus protas, sakyčiau . gyvenimiškos patirties, sakyčiau , trūksta loreta, ar tu turi rimtų problemų? ji žiūri pro martinio stiklą ar tu turi tokių problemų, kurių kiti neturi? na, gal ir neturiu                   loreta, įsivaizduoji, tu neunikali tu ta stropi gera mergaitė, kurį nedrįsta pasakyti eik tu nahui @renata karvelis, 2019 spalio 29 d. Tauragės graffiti

Varau po seniai apleistus Tauragės pastatus. Lietaus persisunkusi rudeniška žolė, braidau joje. Batuose - drėgmė, rankos šąla, bet fotkinu sienas iki tol, pakol nusėda telefono batereika. Ieškau piešinių ir užrašų, kadaise čia paliktų Tauragės jaunimo. Sakau, kadaise, nes užrašai ant sienų minavoja laikus prieš kokius penketą ir daugiau metų. Kai tapau Vytauto Didžiojo universiteto magistrante, išsyk žinojau – norėsiu rašyti apie Tauragę, kurioje dirbu, kurioje ėmiau gyventi, kurią imu pažinti. Esu iš Šilalės, todėl Tauragė visuomet asocijavosi su kažkuo daugiau miestietišku. Ar čia yra graffiti ir grafitininkų, sprunkančių į naktinį miestą piešti ant sienų ir tvorų? Mano domėjimos objektas – tai graffiti. O graffiti esmė – kūrybinė laisvė, kūrėjo individualybė, originalus piešimo stilius, novatoriškumas. Graffiti apibrėžti labai sunku. Tai gali būti paprasčiausias parašas, žodis ar sudėtingiausias piešinys. Lietuvoje graffiti atsirado maždaug 1993–1994 metais. Pradžioje nedrą

Roberta Stonkutė, Mindaugas Laurinaitis ir Renata Karvelis ežys rašydavo "atjungsim" tele2 net nesivargina - išsyk atjungia simonkė irgi rašinėja už kiekvieną pavieluotą dieną 0,02 euriuko teks susimokieti vienžo, poeto gyvenimas žiauriai pavojingas knygų keturios ir taip jau porą mėnesių tos banko durys atsiveria kaišioju visur tas žalias korteles kad mane pažymėtų kad nebūčiau nelegalas kaip meksikeitis kirtęs trampo sieną tada jau tarp lentynų aš pasislėpsiu nuo ežio, tele2 ir net nuo tos simonkės aš jaučiu, yvė pati net negalvojo kad jos vardu kas nors pinigus išsimušinės už kiekvieną pavieluotą dieną 0,02 euriuko ištrupinu pinigus už ambrazaitę ir trapius daiktus už opulskaitės drožles ir už navaką - 100 du navakas ne KLP, o PDR, ir ne atėjo, jau atvažiavo ištrupinu pinigus už ambrazaitę ir trapius daiktus už opulskaitės drožles ir už navaką, bus 100 du ištrupinu laiką mesendžiariams ir feisbukui dar retkarčiais instagramui nemoku ir nenoriu mokytis naujovių pav

Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius) Rugpjūčio 9 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pirmą kartą Tauragės pilyje (Dariaus ir Girėno g. 5) subūrė miestiečius didelei meno ir medijų šventei. Wide Wings, MO muziejus, T. Vosylius, J. Tulaitė, Bon Bon, V. Plungė, Meno Avilys, R. Požerskis, Apeirono teatras, Solo Ansamblis ir t.t. Šalia ryškių dalyvių mano, t.y. Renatos Karvelis, debiutinis meninis bandymas „Rožini_s“. „Rožini_s“ – dviprasmiška. Pirma, spalva, kuri asocijuojasi su mergaitiškomis naiviomis svajonėmis, lengvumu. Antra, sunkus maldos įrankis. Šis poetinis performansas specialiai sukurtas audiovizualinių menų festivaliui KVADRATU. Idėja kilo pamačius festivalio erdvėse parfuratoriumi išdaužytą giloką duobę. Surezonavo mintis apie moterų svajones, kurios nugrūdamos ateičiai arba kažkur į tokią vietą, kad nemaišytų praeiti dabarčiai. Jas mokina „būk žemiau už žolę“. O jei žemiau grindų lygio? Tekstinį poetinio performans

„Ar mano žmonės neturi duonos? Tada leiskite jiems valgyti pyragus.“ Marie-Antoinette  Iš c iklo  #migdolasužstrigogerklėje likučiais jie geria iš mano taurių valgo numestą mano maistą jie trokšta mano kūno galvoja ten visos mano mintys renata karvelis  2019 liepa

LUKO NORKŪNO ALBUMO “(DEMO)” PRISTATYMAS “Pasislėpti už koverių taip lengva. Ypač, kai dainuoji angliškai. Kuomet pristatai savo autorines dainas - nejauku. O jei netyčiom sužinosi kažką apie save? Jei liksi užgautas?” - Mintija Lukas Norkūnas, pristatydamas savo debiutinį albumą "(demo)". Jo kūriniai iš tikro itin šviesūs. Kažkuom primins impresionistų paveikslus, kur išryškintas dienos šviesos efektas. Nuteikiantys pozityviai dainų tekstai: “Žvelgiame į tolį / Ten žolė žaliausia, ten žolė žaliausia / Trypiame po kojų / Savo lobį aukso, savo lobį aukso.” Filosofijos studijų patirtys tikrai įsismelkė į kūrėjo sąmonę. Pastebiu abstraktų sakralumą ir net krikščioniškų dainų intonacijas balse, kas patį Luką nustebina. Taigi, kūrybos procesas užbaigiamas tik išgirdus auditorijos refleksijas, abu dėl to sutariam. Su juo susipažinau per feisbuką. Tuomet ieškojau slemerių. Įsišnekom, pasirodo, poetas ir muzikantas laisvalaikiu studijuoja etimologija (t.y. mokslas  api

Septyni metukai Simuona daug kan žina Simuonas mama tur daug vyrų Simuonas tetis daug kuo nežina Simuona saka - Simuona žina Vaiks išlend pro (ten) kur sysiuoji Simuona mokin i klaus jos klasiuoki: A ne gandrą vaikus tenešiuo? Ne kopūstuose rand tievą po žymuos? Klasiuokę akys išspruoga ant kaktuos Septyniuolika Simuona nieka nedarys durnai Biški grįš po šokių vielai Su bahūrais mašinoj (sedės) ilgai Nekartuos mamas klaiduos Simuona – kita istuorija tikrai Viskun kun dara, ji žina gerai Dvidešimt septyni Simona sako, kad vyras yra dievas Kad šalia jo reikia kalbėti pievas Kad pagundai apsileisti nepasiduoti Oficialų vyrą kruoščiai globuoti: Trys maistai, du seksai - jis tau vienai Simona daug sportuoja sportuoja Sedynę kilnoja, klubais linguoja Nagiukus raudonai lakuoja Antakius simetriškai pešioja Ilgas blakstienas garbanoja Kefyrą vakarais siurbčioja Po namus dieną slankioja Fotografuoja, į feisbuką kilnoja Trisdešim

Jis pasakė, kad su manimi nespėja.  Jam liūdna, kad jis negali atliepti manęs. Jis sako, kad paprastos moterys gali plauti indus, gali gaminti valgyti, šluoti grindis - o aš ne visai tam sutverta. Jis palieka mane žliumbiančią mūsų lovoj, kur vaiką kadais pradėjom. Plaukiu sūrymo jūroj viena. Viena. Kodėl esu tokia sudėtinga? Kodėl tiek daug man reikia?  Kodėl neužsipildo siela, kai jis šalia miega?

Rytinės refleksijos. Nuotr. aut. Romualdas Vaitkus Priežastys: maistas; skanus maistas; valgomas skanus maistas; švediškai valgomas skanus maistas; dažnai švediškai valgomas skanus maistas; švediškas dažnai švediškai valgomas skanus maistas. Etapai: 1.   Tik įsėdom į keltą Klaipėda - K arlshamnas , tik į kitą krantą per naktį nulingavome - o ten Punkutų šalis, Švedija. Jei senovės žemaičiai būtų mūsų vietoj, tai kristų ant žemės apimti euforijos. Galvotų patekę į dievų buveinę, kur vien dideli ir dėl to šventi akmenys veisias it kokie gyvi padarai. Didinga Gamta valdovė!  Paliktas krantas kitapus Baltijos jūros atrodo kaip devintas vanduo nuo kisieliaus, nes ledynai tik Skandinavijos trupinukus nulaužę ir sugurinę į mažyčius riedulius Lietuvoje tąkart paliko.  Blekinge regiono žemės ištekliai skurdoki. P anašiai ir Smalande, kur akmuo ant akmens ir dar ant viršaus pora akmenukų. Medžių sėklos randa plyšelius juose vis tiek ir per laiką sulapoja net akmenyje. O kaip

Šiandien žmogaus pelenus barsto, o gal supila krūvon su visu kolumbariumo* žetonu. Karvės sunumeruotos, jų ausies speneliai plastmasėm valcuoti. Karvienos, kiaulienos, vištienos, žuvienos. Žmogienos? Nu ne, juk žmogus šventa. Kas žmogaus šventa. Iš Sibiro kaulus tempė čemodanuose, kad tik savoj žemėj, kad tik su visam. Iš Australijos urnoj vežė ant molo barstė. Nežinojo, kad gautų baudos nuo 14 iki 60 eurų. Sakė, sunkieji metalai žmogaus pelenuos kaupias, (todėl neekologiška belekur juos barstyti). Tai kodėl nieks ten aukso** neieško? Sunyko perdien, pernakt, persyk, per vieną riozą sudegino, užsimiršo, pradingo, pranyko, į pelenus iškrito, ant miško samanų, ant molo akmenų. Tipo, prie gamtos. Tik krematoriumo žetoną paliko. Pamirš(k)o? Suras dabar pagal skaičius. Tą, kuris dar gyvas. *-turėtų būti krematoriumo. **-auksas nėra sunkusi metalas, bet metalas.

Turizmolende Durys atsidaro Ta pati mergelė, tik kita suknelė. Tai antras Adventuras man, tik su kita savivaldybe, po kitu herbu, su kita suknele. Šių metų Adventuro tema - pojūčiai. Tauragės stende jų daug, juokauju, kad betrūksta tik kvapo. Pojūčių sienelėje trys paslapčių skylės, į kurias po pirmu reikia nežiūrint kyštelt delną. KĄ JAUTI? Vienoj jų miškas, antroj - Jūra, o paskutinėj paslėpta miesto kilmė (ragai). Lendam! Ignas ir Romualdas Fasadiniame stende devyni didžiuliai ekranai, non stop rodantys Igno Dambrauskio kelionės po Tauragę nuotykius. Nuo Igno veido šypsena nenuvaloma jokiais muilais ar chemijom. Gal dėl to, kad jis bėgikas (fizinė veikla skatina endorfinų išsiskyrimą, t.y. laimės hormonų) ir šiaip labai charizmatiškas trijų leliukų tėtis. Keliauja Ignas su savo šeima, todėl jo sukurti filmukai pavadinami "Tauragė per dešimt akių." Šiek tiek įtariai žiūriu į naujas technologijas. Dažnai jos patobulina gyvenimą, tačiau tuo pačiu kažką nematomo