Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2019
„Ar mano žmonės neturi duonos? Tada leiskite jiems valgyti pyragus.“ Marie-Antoinette


 Iš ciklo #migdolasužstrigogerklėje


likučiais
jie geria iš mano taurių valgo numestą mano maistą jie trokšta mano kūno galvoja ten visos mano
mintys

renata karvelis 2019 liepa
LUKO NORKŪNO ALBUMO “(DEMO)” PRISTATYMAS
“Pasislėpti už koverių taip lengva. Ypač, kai dainuoji angliškai. Kuomet pristatai savo autorines dainas - nejauku. O jei netyčiom sužinosi kažką apie save? Jei liksi užgautas?” - Mintija Lukas Norkūnas, pristatydamas savo debiutinį albumą "(demo)".
Jo kūriniai iš tikro itin šviesūs. Kažkuom primins impresionistų paveikslus, kur išryškintas dienos šviesos efektas. Nuteikiantys pozityviai dainų tekstai: “Žvelgiame į tolį / Ten žolė žaliausia, ten žolė žaliausia / Trypiame po kojų / Savo lobį aukso, savo lobį aukso.” Filosofijos studijų patirtys tikrai įsismelkė į kūrėjo sąmonę. Pastebiu abstraktų sakralumą ir net krikščioniškų dainų intonacijas balse, kas patį Luką nustebina. Taigi, kūrybos procesas užbaigiamas tik išgirdus auditorijos refleksijas, abu dėl to sutariam.
Su juo susipažinau per feisbuką. Tuomet ieškojau slemerių. Įsišnekom, pasirodo, poetas ir muzikantas laisvalaikiu studijuoja etimologija (t.y. mokslas apie žodžių kilmę…

"... ir iš viso, limuzino norėčiau" (įkvėpta Agnės Žagrakalytės eilėraščio "Apie meilę kaip apie muziką")

Poezijos pavasariui prie Bangos, Tauragė 2019-05-24

Istorija S

Septyni metukai
Simuona daug kan žina Simuonas mama tur daug vyrų Simuonas tetis daug kuo nežina Simuona saka - Simuona žina Vaiks išlend pro (ten) kur sysiuoji Simuona mokin i klaus jos klasiuoki: A ne gandrą vaikus tenešiuo? Ne kopūstuose rand tievą po žymuos? Klasiuokę akys išspruoga ant kaktuos
Septyniuolika Simuona nieka nedarys durnai Biški grįš po šokių vielai Su bahūrais mašinoj (sedės) ilgai Nekartuos mamas klaiduos Simuona – kita istuorija tikrai Viskun kun dara, ji žina gerai
Dvidešimt septyni Simona sako, kad vyras yra dievas Kad šalia jo reikia kalbėti pievas Kad pagundai apsileisti nepasiduoti Oficialų vyrą kruoščiai globuoti: Trys maistai, du seksai - jis tau vienai Simona daug sportuoja sportuoja Sedynę kilnoja, klubais linguoja Nagiukus raudonai lakuoja Antakius simetriškai pešioja Ilgas blakstienas garbanoja Kefyrą vakarais siurbčioja Po namus dieną slankioja Fotografuoja, į feisbuką kilnoja
Trisdešimt septyni Taip Simona tyli Meilės nepatyrus Nieko ji nežino Krauna į lentyną Tik prisiminimus

Renata Ka…

#poezijospavasaris2019

iššimta iš konteksto

Jis pasakė, kad su manimi nespėja. 
Jam liūdna, kad jis negali atliepti manęs.
Jis sako, kad paprastos moterys gali plauti indus, gali gaminti valgyti, šluoti grindis - o aš ne visai tam sutverta. Jis palieka mane žliumbiančią mūsų lovoj, kur vaiką kadais pradėjom. Plaukiu sūrymo jūroj viena. Viena. Kodėl esu tokia sudėtinga? Kodėl tiek daug man reikia?  Kodėl neužsipildo siela, kai jis šalia miega?

Švediškas refliuksas

Priežastys:
maistas;
skanus maistas;
valgomas skanus maistas;
švediškai valgomas skanus maistas;
dažnai švediškai valgomas skanus maistas;
švediškas dažnai švediškai valgomas skanus maistas.


Etapai: 1.Tik įsėdom į keltą Klaipėda - Karlshamnas, tik į kitą krantą per naktį nulingavome - o ten Punkutų šalis, Švedija. Jei senovės žemaičiai būtų mūsų vietoj, tai kristų ant žemės apimti euforijos. Galvotų patekę į dievų buveinę, kur vien dideli ir dėl to šventi akmenys veisias it kokie gyvi padarai. Didinga Gamta valdovė! Paliktas krantas kitapus Baltijos jūros atrodo kaip devintas vanduo nuo kisieliaus, nes ledynai tik Skandinavijos trupinukus nulaužę ir sugurinę į mažyčius riedulius Lietuvoje tąkart paliko.  Blekinge regiono žemės ištekliai skurdoki. Panašiai ir Smalande, kur akmuo ant akmens ir dar ant viršaus pora akmenukų. Medžių sėklos randa plyšelius juose vis tiek ir per laiką sulapoja net akmenyje. O kaip su Švedijos žmonėmis? Kaip jie čia sugebėjo išgyventi? Bodil sako, kad tokios gamtos s…

Prie Olando Kepurės rasti žmogaus pelenai

Šiandien žmogaus pelenus barsto, o gal supila krūvon su visu kolumbariumo* žetonu.
Karvės sunumeruotos, jų ausies speneliai plastmasėm valcuoti. Karvienos, kiaulienos, vištienos, žuvienos. Žmogienos? Nu ne, juk žmogus šventa. Kas žmogaus šventa. Iš Sibiro kaulus tempė čemodanuose, kad tik savoj žemėj, kad tik su visam. Iš Australijos urnoj vežė ant molo barstė. Nežinojo, kad gautų baudos nuo 14 iki 60 eurų. Sakė, sunkieji metalai žmogaus pelenuos kaupias, (todėl neekologiška belekur juos barstyti). Tai kodėl nieks ten aukso** neieško? Sunyko perdien, pernakt, persyk, per vieną riozą sudegino, užsimiršo, pradingo, pranyko, į pelenus iškrito, ant miško samanų, ant molo akmenų. Tipo, prie gamtos. Tik krematoriumo žetoną paliko. Pamirš(k)o? Suras dabar pagal skaičius. Tą, kuris dar gyvas.
*-turėtų būti krematoriumo. **-auksas nėra sunkusi metalas, bet metalas.

Alisa turizmolendo šalyje. Adventur 2019 sausio 25-27 d, LITEXPO

Durys atsidaro
Ta pati mergelė, tik kita suknelė. Tai antras Adventuras man, tik su kita savivaldybe, po kitu herbu, su kita suknele. Šių metų Adventuro tema - pojūčiai. Tauragės stende jų daug, juokauju, kad betrūksta tik kvapo. Pojūčių sienelėje trys paslapčių skylės, į kurias po pirmu reikia nežiūrint kyštelt delną. KĄ JAUTI? Vienoj jų miškas, antroj - Jūra, o paskutinėj paslėpta miesto kilmė (ragai). Lendam! Fasadiniame stende devyni didžiuliai ekranai, non stop rodantys Igno Dambrauskio kelionės po Tauragę nuotykius. Nuo Igno veido šypsena nenuvaloma jokiais muilais ar chemijom. Gal dėl to, kad jis bėgikas (fizinė veikla skatina endorfinų išsiskyrimą, t.y. laimės hormonų) ir šiaip labai charizmatiškas trijų leliukų tėtis. Keliauja Ignas su savo šeima, todėl jo sukurti filmukai pavadinami "Tauragė per dešimt akių." Šiek tiek įtariai žiūriu į naujas technologijas. Dažnai jos patobulina gyvenimą, tačiau tuo pačiu kažką nematomo atima. Pvz.: mobilūs telefonai, kurie vilioja bū…