Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sapnalaikio sąvokos reikšmė Australijos aborigenų tradicijose

              
                    Bendras vietinių australų religijų bruožas – pradžios laikas, dar vadinamas sapnalaikiu. Šis pavadinimas apibūdina epochą, esančią toli praeityje, kuomet protėviai kūrėjai, Pirmieji Žmonės, keliavo per kontinentą, kurdami matomąją aplinką ir duodami jai pavadinimus.
                    Vis dėlto tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, nes kartu sapnalaikis gali egzistuoti čia ir dabar, kaip sapnavimo procesas. Sapnalaikis – tai ir religinių bei moralinių normų, perduodamų aborigenų žodinėje tradicijoje, šaltinis. Žinoma, pati sapnalaikio koncepcija šiek tiek skyrėsi įvairiose kultūrose. Kitaip tariant, vienos bendruomenės sapnas galėjo visiškai nesutapti su kitos bendruomenės sapnu, nors pati vyksmo saprata ir buvo panaši.
                  Iš pradžių žemė tebuvo plika lyguma. Viešpatavo tamsa. Nebuvo nei gyvybės, nei mirties. Saulė, mėnulis ir žvaigždės miegojo po žeme. Visi nemirtingieji protėviai irgi ten miegojo, kol galiausiai pakirdo iš savo amžinybės ir išlindo į paviršių.
                 Atsikėlę nemirtingieji protėviai klajojo po žemę, kartais kaip žmonės, kartais pasivertę gyvūnais: kengūromis, emu ar driežais, o kartais pusiau gyvūnais, pusiau žmonėmis arba pusiau žmonėmis, pusiau augalais.
                Dvi tokios būtybės, sukūrusios save iš nieko, buvo ungambikulai. Klajodami po pasaulį, jie rado pusiau padarytus žmones. Sie buvo sukurpti iš gyvūnų ir augalų, tačiau atrodė kaip beformiai ryšuliai, bet kaip sumesti netoli tos vietos, kur galima rasti vandens versmių ir druskos ežerų. Visi žmonės buvo suriesti j kamuoliukus, jiems trūko galūnių, jų bruožai buvo neryškūs ir neužbaigti.
Savo didžiuliais akmeniniais peiliais ungambikulai išskaptavo galvas, kūnus, kojas ir rankas. Išraižė veidus, delnus ir pėdas. Pagaliau žmonės buvo užbaigti.
Kiekvienas vyras ir moteris kilo iš augalo ar gyvūno, ir kiekvienas turi būti ištikimas totemui to gyvūno ar augalo, iš kurio buvo sukurtas: slyvos, žolės sėklos, didelio ar mažo driežo, ilgauodegės papūgos ar žiurkės.
                 Atlikę savo šventą darbą, protėviai vėl nugrimzdo miegan. Vieni grįžo į namus po žeme, kiti virto uolomis ir medžiais.
                 Takai, kuriuos sapnalaikiu išmynė protėviai, yra šventi. Kur tik jie žengė, paliko šventus savo pėdsakus: uolą, vandens versmę ar medį.
                 Sapnalaikis nėra tik tolima praeitis, sapnalaikis - tai amžinoji dabartis. Kiekvieną mirksnį sapnalaikis gali vėl grįžti.
Paimta iš:
http://exlab.lt/node/102
Paveikslas rastas internete

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

BLOGo rašymas: trumpas prisistatymas

Popieriuje nugulusios mintys (autorės nuotrauka)

Pirmiausia, reikia pasidžiaugti, kad nepatekau į tą didumą BLOGo rašytojų, kuriems nepakanka parako tęsti darbo daugiau nei tris mėnesius, nes štai jau yra daugiau nei pusę metų, kaip reguliariai rašau ir pildau elektroninį dienoraštį, kurio mistifikuotas pavadinimas gali kažkiek klaidinti: SAPNALAIKIS. 
http://sapnalaikis.blogspot.com
Kodėl SAPNALAIKIS?

Sapnalaikio (ang. dreamtime) terminu yra grįstas Australijos aborigenų pasaulio kūrimosi/atsiradimo suvokimas. Jie tiki, kad kūrimo procesas nėra baigtinis, kad jis vyksta nuolatos (daugiau čia; http://sapnalaikis.blogspot.com/2014/08/sapnalaikis-mitinis-laikas-kai-zmoniu.html ) Prijaučiu įvairiems pasaulio tvarkos aiškinimams ir interpretavimams, o senesnių civilizacijos atstovų pasaulėžiūra garantuoja autentiškumą, todėl esu įsitikinusi, kad šiuolaikinis žmogus negali savęs bausti statydamas į kažkieno sukaltus rėmus. Jo pareiga - domėtis viskuo, taip susidarant aiškesnį vaizdą apie sav…

R. Karvelis poetinis performansas ROŽINI_S

Rugpjūčio 9 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pirmą kartą Tauragės pilyje (Dariaus ir Girėno g. 5) subūrė miestiečius didelei meno ir medijų šventei. Wide Wings,MO muziejus, T. Vosylius, J. Tulaitė, Bon Bon, V. Plungė, Meno Avilys, R. Požerskis, Apeirono teatras, Solo Ansamblis ir t.t. Šalia ryškių dalyvių mano, t.y. Renatos Karvelis, debiutinis meninis bandymas „Rožini_s“. „Rožini_s“ – dviprasmiška. Pirma, spalva, kuri asocijuojasi su mergaitiškomis naiviomis svajonėmis, lengvumu. Antra, sunkus maldos įrankis. Šis poetinis performansas specialiai sukurtas audiovizualinių menų festivaliui KVADRATU. Idėja kilo pamačius festivalio erdvėse parfuratoriumi išdaužytą giloką duobę. Surezonavo mintis apie moterų svajones, kurios nugrūdamos ateičiai arba kažkur į tokią vietą, kad nemaišytų praeiti dabarčiai. Jas mokina „būk žemiau už žolę“. O jei žemiau grindų lygio? Tekstinį poetinio performanso turinį sudarė trys kūriniai. Autentiškas 1983 balandžio 7 d. laiškas, išpažintinis eilėraštis…

savo laisve pasidalinau su tavim kaip ir

pasaukiau tau visus savo PIN kodus jei norėtum žinoti daugiau vikipedijoj įsivesk nelaisvė už 500 eurų plius PVM po parašais ant kairiojo popieriaus lapo sutartis laikina, nors galėčiau šį tą pakeist lytį, ilgį, standumą. baltos žuvys plauko kimčio rėmuose, kur kadais pats popiežius pirko ir vežės į romą. netikėjau, nors tu ką užsilipęs ant tvoros šaukės kaip kunigaikštis man amerika dar žiauriai toli, nebent titaniku [į kalbančiųjų įrankių kvartalą plauti baltųjų fasadų]
aut. r. karvelis