Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2014

Veidai

Kelios dienos. Daug seniai matytų ir išsiilgtų, lauktų net naujų veidų. Kiekvieno jų vingiai apie lūpas ir raukšlelės tarp akių skirtingai kalba. Pagaliau atvažiavai. Aš turiu dovaną. O ji geriau atrodo už mane. Kažin kas yra toje didelėje dėžėje. Tie pietūs gryna kančia, geriau jau remontuočiau mašiną. Tu esi neteisingas žmogus, o aš esu gera. Kažin ar jai sekasi geriau už mane. Jos tokios nepanašios, nors augino tie patys žmonės. Pas jų namuose taip jauku, jie geriau sutaria. Jis šmaikštus. Mes esame paprasti, tad ir mūsų gyvenimas klostosi kitaip, mes kuriame savas taisykles. Dieve, kiek man dar nepažįstamų giminaičių teks vardan jo aplankyti. Smagu kalbėtis. Ta teta leidžia daugiau nei tėvai. Kokie gražūs karoliai, parodysiu juos Indrei. Keistuoliai, darai jiems šventę, o jie vaikiškai spyriojasi, maivosi. Kepsnys kiek sausokas, o salotos išties gardžios, nors bulvių galėjo įdėti ir daugiau. Jaučiuosi saugi, man smagu kalbėtis. Čia kvepia tikra šventine nuotaika, tai ne pas tėv

Lazda - kančia. Interpretuojant simbolius

Kvėdarnos miestelio bažnyčios sienoje yra nutapytas Jėzus tarp pulkelio baltų vilnų, pasirėmės piemens lazda. Artėjant Ožkos metams nenustoju galvoti, kad pastaroji yra pastebimai gudresnė nei avys. Įdomiausia tai, kad avys yra ypač bendruomeniškos, jas valdo stiprus bandos inkstinktas. Jei viena avis išsigąsta, visos pajutusios pavojų lekia iš paskos, jei avis smalsuolė ima domėtis kokiu nors objektu, likusios pasekia iš paskos. O štai ožka – kur kas savarankiškesnė, drąsi bei sumani. Kituose kraštuose jos ne tik kad puikiai jaučiasi besikarstydamos uolėtais kalnų šlaitais, bet įsikoria skanesnio kasnelio pasieškoti net į medį. Aišku tik tiek, kad avys nupieštos bažnyčios sienoje simbolizuoja mus – tikinčiuosius arba tiesiog žmones. Tik žinodama kokios kvailutės jos yra lyginant su kitais gyvūnais, truputuką įsižeidžiau. Nejaugi, Dievas mus mato tokius lyg bandą laukinių gyvūlių, kurie nesugeba pasirūpinti savimi, kuriuos reikia be perstojo sergėti nuo aplink tykančių pavojų.

Ateitis su robotais, kur baigiasi žmogaus tobulėjimas

Išties įdomi tema, ypač aktuali ji tampa dabar. Iki šiol žiūrovus pasiekę daugybę mokslinės fantastikos filmų apie robotus ateityje, konkuruojančius su žmonėmis ir siekiančius užvaldyti planetą („Terminatorius“), apie surogatus, kurie padeda išlikti žmonių rūšiai vis pavojingesniame tampančiame realiame gyvenime („Svetimas kūnas“), apie robotizuotas galūnes, naudojamas karo metu („Ties riba į rytojų“). O štai preitų metų pabaigoje kiną pasiekė ispanų kilmės režisieriaus Gabe Ibanez – „Automata“, kuriame vaidina Antonio Banderas. Šis filmų kūrėjų darbas apstulbino tuo, kad iki šiol žmogui turėjusios padėti egzistuoti mašinos, pralenkusios intelektu kūrėjus, savarankiškai nusprendžia vieną dieną juos palikti. Kodėl tai negali būti realybė, jei anksčiau žmonėms mokslinė fantazija iš pradžių atrodė ir povandeniniai laivai (Žiulis G.Vernas „20000 mylių po vandeniu“  1869 metais), bei kelionės į kosmosą ir mėnulį. Net ir žymusis fizikas Stephenas Hawkingas sako: „Eilinis robotas paprasč

Brangi dovana nuo draugės

Šauniausia dovana, kokią tik gali žmogus gauti - tai krūva puikiausių knygų, pilnų tūkstantmečių patirties ir išminties, faktų, samprotavimų ir tikėjimo, karštų emocijų ir šalto bejausmiškumo. Vienu žodžiu "gyvenimo". Čia net radau "Gargantiua su Pantagrueliu", įsivaizduojate net ją. Žmogus gali tobulėti tik dviem keliais: keliaudamas ir skaitydamas. R.J.

Tolerancijos imitacija

Kai Lietuvos sienos atsivėrė, dalis žmonių, pildydami savo svajones, iškeliavo į kitus kraštus. Kai Lietuva tapo ES nare, emigracija aplankė beveik visas šalies šeimas. Bendram lietuvių sąmoningumui kintant, padarėme išvadas, kad likęs pasaulis gyvena kitaip. Kitaip maitinasi, kitaip dirba, kitaip mąsto ir kitaip bendrauja. Pradėjome kopijuoti, manydami, kad perėmę jų elgesio modelius, sulauksim puikių rezultatų. Politikoje ar kitose vyriausybės sistemose aklai taikomi užsienietiški metodai Lietuvoje pirmiau sukelią karštą pasipiktinimo bangą. Pvz:. pirmieji oranžiniai dviračiai, kurie iškart buvo pasisavinti ar netradicinės orientacijos atstovų eitynės, kur policijos pareigūnų buvo daugiau nei dalyvių ir pan. Viltims neišsipildžius lietuviai viešumoje apkaltinami neišprusimu, o realybėje regis tiesiog prašokami laipteliai, užuot juos gražiai nulipus. Kasdienybėje įpratome klausytis, tik užsienietiškos muzikos, žiūrėti angliškus filmus, parduotuvės ir barai pradėti vadinti nebe

Pirmojo sniego pasakėčia

-Nabijau, nabijau, nabijau,-rėkia nešamas mano vaikas. Nežinau, ar jis suprato kur mes einam, bet jo žodžiai sustiprina ir manę pačią. Įtariu, kad išvydęs baltais chalatais apsigobusius žmones susirūpinusiais veidais, jis pradės blaškytis ir šaukti: "Lauku, lauku, aliu lauku." Balti chalatai jam kelią siaubą. Iškrito pirmos kuklios snaigės, plonu sluoksniu apklojo vis dar žalia pievą. Išmokiau praskleidus užuolaidą pastebėti baltą sniegą, jis panoro eiti laukan. Mano kalbos apie sniego senį kėlė jaudulį, tad turėjau kuo greičiau vilkti striukę, ieškoti pirštinių. -Suku, suku ir štai sniego kamuoliukas. Čia bus sniego senio pilvas. Pamatysi, kaip nustebinsim tėtį,- raginu sūnų ridenti sniegą, o šis vis dar nesupranta kodėl ant pirštinių prikibo sniego. -Mama..?, - šukteli jis ir pakelia apkibusią sniegu samanų spalvos pirštinę. -Taip turi būti, sūnau,-ima juokas.- Einam prie tvenkinio, gal bus jau užšalęs.-Bandau sudominti jį. Vežimuko ratai menkame sniege palieka p

Meilė?

MEILĖ- Tai žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas , draugystė , artumas , smarkus potraukis , aistra , tarpusavio „chemija“, intymumas , galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta , arba abstraktus objektas ( tėvynė ir pan.) http://lt.wikipedia.org/wiki/Meil%C4%97  Taip sako mūsų neklystanti Vikipedija. Daugelis tiki žinantys kas yra meilė. Kai kuriems mūsų seneliams ar net tėvams meilė buvo tik tai kas uždrausta, ką slepia naktis, apie ją dainuojama liaudiškose dainose. Kitiems meilė siejama su brandžiais jausmais išgyvenus kartu ilgus metus. Iš tiesų net dabar tenka išgirsti, kad meilė - tai tik laikina aistra, kuri apima vos tik susipažinus. Literatūroje meilė - tai jėga, skatinanti kankintis ir kurti tai, kas gražiausią pasaulyje. Kai buvau vaikas, man paaiškino, kad meilė yra tada, kai dėl kito gali net nusižudyti. Pagalvojau, ka

Cirkas išlieja ašaras

Į mokyklą atvažiavo mažas cirkas. Ten gal buvo vos porą žmonių. Vyras su vienaračiu dviratuku važinėjo lenta ant suolo, trumpais judesiais ant jo apsisuko ir vėl dailiai nenukrisdamas nuriedėjo žemėn. Moteris vaikščiodama aplink vaikus iš jų kišenių ir ausų traukė mažus spalvotus kamuoliukus ir metė atgal į popierinį kūgį. Vaikai plojo ir stebėjosi, tik aš nesupratau, nes visas tas cirkas kėlę vien liūdesį. Artistai matyt nematė didelio reikalo labai stengtis, nes pastebėjau iš kūgio galo krentančius kamuoliukus į moters delną, kurį vėliau kišdavo prie vaiko ausies, jie labai skubėjo. Bet ne dėl jų atlaidumo norisi verkti, o dėl to, kad ten nevyravo jokia šventinė atmosfera, jie neįtikino. Vėliau ta švelni antipatija cirkui sustiprėjo, kai į miestą atvažiavo didelis cirkas. Jis koncertavo keletą dienų. Visi provincialai iškart išgraibstė bilietus, tad pakliūti ten buvo beveik įšūkis. Prisimenu, kad vieną šokių grupės draugę vyresnis vaikinas bandė ją vilioti tais cirko bilietais,

GOD-001. Kas verčia pasijausti dievu?

Tai buvo graži, nauja lengvoji mašina. Būdama dvylikos visas tokias panašias t.y. be didelės talpios bagažinės vadinau tiesiog AUDĖMIS, dabar markių ženkliukus atpažįstu ir regis tą rytą pro mane praskriejo sidabrinis mersedesas. Mašina kaip mašina. Kasdien į Lietuvos gatves išrieda daug spindinčių naujų mašinų, esu gyvai mačiusi ir net įspūdingesnių egzempliorių, tačiau jos ypatingi numeriai verčia nenustoti galvoti apie tą sidabrinę metalinę dėželę. Mašinos numeriai GOD-001. Iš anglų kalbos išvertus DIEVAS-001. Nepulsiu koneveikti mašinos savininko už tokią drąsą, nes tame būtų šiek tiek paprasčiausio pavydo. Visų pirma dėl to, kad neretai kitiems žmonėms jaučiame neigiamas emocijas, nes už to slypi pavydas matant kitą realizavusį troškimus ir nepasąmoningai suvokiant, kad pats to iki šiol nepadarei. Tiesa yra ta, kad maži ir dideli kasdieniniai laimėjimai įveikus rytinį krosą minute greičiau, išsprendus darbe sudėtingai besiklostančią situaciją, uždirbus daugiau nei praėjus

Patyčios mokykloje: ar tyčiojasi tik mokiniai?

Amerikietiškų filmų siužetai neretai sukasi apie vidurinės mokyklos mokinius. Vieni jų populiarūs, visi nori su jais bičiuliautis, jie turi atskirus stalus valgyklose, kiti neaktyvūs ir tylūs, užsisklendę ir nesuprati, su tais niekas nenori draugauti ir net tai laiko blogu tonu. O ar esate matę ką patiria tie, iš kurių tyčiojamasi? Jie uždaromi į savo spinteles, išpaišomi, nurengiami, sumušami, juos terorizuoja, atiminėja kišenpinigius ar mamos paruoštus priešpiečius ir t.t. Žiūrėdama holivudinius filmus mąstydavau, kad toje Amerikoje mokiniams yra labai sunku, jie kasdien susiduria su neteisinga mokinių hierarchija mokykloje, juos niekas neužstoja ir mažai kas gina. O Lietuvoje yra kur kas geriau, pas mus vyrauja senamadiška pagarbi atmosfera, ir niekam netenka susidurti su tokiomis pastoviomis patyčiomis. Ar gi? Lietuvoje kalbama apie patyčias mokykloje, nes nusižudžius keliems jaunuoliams patyčios laikomos opia problema. Tariant žodį patyčios asociacijos kyla tik su bendraamžia

Filmas, kurį rekomenduoju

Debesų žemėlapis - filmas, kuris pasirodė labai artimas mano pasaulėžiūrai.

Garso takelis iš filmo "Drive"

Paprasti kasdieniniai įvykiai primena knygos ALCHEMIKAS siužetą

ALCHEMIKAS knygos pagrindinis herojus vadovaudamasis savo stipria svajone įveikė ilgą kelionę, o pasiekęs jos tikslą sužinojo, kad lobis visada buvo šalia jo gimtinėje visą jo piemenavimo laiką. Dažnai atrodo, kad ypatingi dalykai yra kažkur toli, bet ne čia kur žmogus yra. Kasdieninė aplinka jau ištyrinėta, nebestebina ir kartais nuvilia ribotumu, bet...Susiruošėm nusipirkti medaus iš vietinio bitininko. Vyras pasirodė draugiškas, tik pradžioje nepaliko gilaus įspūdžio sakydamas, kad medų pirk reikia vasarą. Dėjausi,kad čia aš jau visus esu perkandus ir bendraminčių per daug neatsirado, tik staiga jis sako: -Juk, žinote. Kartais ne visiems sekasi verslas. Pasirodo, pagal Vedas žmogus jau gimsta su turtais ir ką besiima viskas jam rankose virsta auksu, o kitas bando ir vis tiek jokio rezultato nėra. Palūpis net atkrito man, kuo toliau bitininkas kalbėjo, tuo labiau stebėjausi, kad net čia, kur visi labiau susikoncentravę į materialius dalykus ir kur laimę matuoja litais yra toks šv

Gamtos reikšmė žmogui

Medaus mėnesį praleidom Slovakijoje. Teko palaipioti tikrai stačiomis uolomis, dabar pasvarstau ar tam antrą kartą ryžčiausi. Mūsų gidas kelionės pabaigoje pasakė: -Žmonės įsimyli kalnus iš karto ir jaučia jų trauką visą gyvenimą arba daugiau niekada nebesileis į tokias keliones, nes kalnai jų nesuvilioja. Kartais prisimename kelionę aplankydami Medvėgalį, ramybės pojūtis užlieja krūtinę žvelgiant į tolį ir klausiant:"Kažin kas ten vyksta?". Gyventi apsuptam gamtos - tai dalelė laimės, nes žmogus yra gamtos dalis ir  ramiai jaučiasi, kai už lango šlama medžio lapai, kai girdi krentančius kaštonus. Kaip smagu, kai kasdien matai besikeičiantį horizontą.

Šiek tiek pozityvumo ir šviesių minčių

Garso takelis iš komedijos " The Incredible Burt Wonderstone" su Steve Carell

Sudievinti naminiai gyvūnai

- Jei numirtų tavo šuo, ar galima verkti arba su ceremonijomis palaidoti? - klausė kunigas, kai ruošiausi pirmajai komunijai. Savo atsakymo tikrai nepamenu, buvau dvylikos tik. Kunigas paaiškino: -Raudoti dėl gyvūnėlio mirties nevalia, tai nuodėmė. Gyvūnai priešingai nei žmogus neturi sielos, tad jo palaikus reikia tiesiog pakasti kur nors pamiškėje. Kita tradicija teikia atvirkščiai, kad gyvūnai turi sielą - tą dieviškąją kibirkštį, kurią savo krūtinėse nešioja visi gyvi organizmai. Žmogų nuo gyvūno skiria tik skirtingas sąmonės lygis. Mes turime aukštą sąmoningumą, galime suprasti priežasties ir pasekmės mechanizmą, o gyvūnai gyvena nesąmoningai, vedami instinktų. Jie nuolatos jaučia baimę ir nerimą, todėl gyvūno lemtis nėra maloni. O kartais taip pavydėdavau aukštai padangėje skraidantiems paukščiams laisvės. Pastarasis požiūris į gyvūnus man yra priimtinesnis. Pradėjau pastebėti bėgiojančias šuns akis, kurios sakė: "Aš priklausau nuo tavęs, todėl esu nuolankus. Tu man

Žodžiai pasako mažiausiai

Žmonės ne visada supranta kas jiems iš tikrųjų yra sakoma. Regis, renki kuo tikslesnius žodžius, apibūdinančius tai kas vyksta tavo viduje, atmeti momentines emocijas, tačiau neretai pastangos nevertos rezultatų. Kažkoks paradoksas, komunikuoti padedantys ištarti žodžiai praktiškai žmogui pasako mažiausiai. Skaityti kito minčių neturime galios, tad belieka pasikliauti tariamais žodžiais. Būtų idealu, jei kiekvienas iš mūsų tiksliai ir objektyviai sakytų tai ką mąsto, tačiau melavimas, tiesos pagražinimas ar nesakymas vardan ramybės tarp žmonių kaskart palieka plyšelį, kuris metams bėgant platėja. Lyg tuo metu nekaltai apgauni kitą, tik dažniausiai pameluoji pats sau. Interpretavimas atsižvelgiant į savo asmeninę patirtį neleidžia priimti naujos informacijos, kuri galbūt priverstų keisti tokius dalykus, ant kurių laikosi stabili ir saugumą žadanti tavo pasaulėžiūra. Lengva perstatyti baldus, perdažyti sienas namuose, o pakeisti požiūrį - sunkus darbas. Tarkim, barnio metu ginčijie

Sušilt padės INXS

Genialūs žmonės dažnai lieka nesuprasti to laimečio visuomenės

Mėgstamame periodiniame leidinyje buvo kalbama apie išradėją Nikola Tesla (1865-1943) , kuris tyrinėjo kintamąją elektros srovę, siekė, kad nemokamai elektros energijos privalumais galėtų naudotis visas pasaulis, tačiau jo vizija teliko jo galvoje. Kenkė konkurentai, nepalaikė rėmėjai ir svajonę užgeso kartu su juo. Skaitant biografiją prisiminiau Leonardą da Vinči, kurį tuometiniai žmonės laikė nevispročiu ir keistuoliu dėl jo novatoriškų idėjų. O kai pasirodė Charles Darvin apybraiža apie rūšių atsiradimą, nusivylimą ir panieką išreiškė net tie, kuriuos jis laikė autoritetingais mokytojais. Akivaizdu, kad tai, kas išties naudinga žmogui, pirmiausia atsitrenks į skepticizmo ir abejingumo sieną. Kai kasmet taip sparčiai keičiasi žmogaus gyvenimo būdas ir įpročiai dėl naujausių technologijų įsiliejimo į kasdienybę, dažnai pasvarstau, kaip atrodys gyvenimas ateityje? Gal tai, kas šiandien laikome fantastika, rytoj bus natūralu? O užmirštos idėjos taps aktualios siekiant išgyventi en

Supažindinu - tai DEAD MANs BONES

DEAD MANs BONES - tai Ryan Gosling ir  Zach Shields duetas. Ryan Gosling yra plačiai žinomas kaip kino aktorius, jis pasirodė tokiose filmuose kaip "The Notebook", " Lars and the Real Girl ", "Stay" ir t.t. Pastaruoju metu jis gana populiarus, 2014 metais pristatė net savo režizuotą filmą "Lost rivers". Filmuose gal ir esame jį matę, tačiau įdomu pasiklausyti jo muzikos, kurioje vyrauja helovyno temtatika. JAV Helovynas yra linksma persirengėlių šventė, lietuviai mirtį sieja labiau su sakraliais dalykais. Prašau, išrinkau patį gražiausią DEAD MANs BONES darbą paklausyti ir Jums.

Pabudinantis ritmas

INXS labiausiai patraukia puikiu ritmu. Nors vokalisto jau nebėra tarp gyvųjų, darbai tebestebina net ir jaunos kartos atstovus.

Rudens efektas

Paimta iš http://www.efoto.lt/user/11060/nuotraukos/tag/2286 Visi metų laikai yra nuostabūs. Galime pasidžiaugti, kad jų turime bent keturis. Ilgėjančius, trumpėjančius, ryškius ir nelabai - tačiau keturis. Dar prisimename, ką reiškia tikra žiema su -20, apie vasarą skaudu kalbėti, nes ji per trumpa. O sausas ankstyvas ruduo visada asocijuojasi su nauja mokslų pradžia. Prisimenu, kaip su nekantrumu laukdavau kiekvienos rugsėjo 1-osios. Kvepėjo knygos ir nauji sąsiuviniai, o voratinkliai užkibdavo ant kelnių, kai trumpindama kelią namo pasukdavau per pievą. Vėliau po magistro paskaitų vakare skubėdavau namo, takelis vedė per mažą parkelį, kuriame augo daug kaštonų, vėjui sustiprėjus medžių lapai nuklodavo takelį. Žvelgdama į pageltusius medžių lapus, užmiršdavau besivelkančius darbus ir įkyrias problemas, o džiaugdavausi gamta, nusiramindavau. Ruduo ramina, jis lyg sako, kad bėgti nereikia, kad nereikia skubėti, kad viskas vyksta taip kaip turi būti, kad po vasaros, bus ruduo, o p

VYRAI LAKSTANTYS PASKUI KAMUOLĮ

Pasaulio čempionatas – labai svarbus įvykis lietuviams, tuomet būdami tokie nepastebimi turim progą visiems priminti Lietuvos vardą. Staiga susivieniję tautiečiai draugiškai sėda prie TV ekranų ir „sirguliuoja“ už komandą. Palaikymas audringesnis laimint, tačiau kartais sirgalio genas gali ir pradingti, kai rungtynių rezultatas ne mūsiškių naudai. Prisipažinsiu, retais atvejais ir aš užsikrečiu ta bendrą psichoze, nors sportu nesidomiu. Smagu pasijusti kažko svarbaus dalimi, juk mes – Lietuva, mūsų tiek nedaug, o čia visų akivaizdoje esam lygiaverčiai. Aukšti, stiprūs ir ištvermingi krepšininkai ištisas valandas bėgioja paskui krepšinio kamuolį. Kurdami ir aikštelėje vadovaudamiesi strategijomis stengiasi įmesti kamuolį į krepšį. Tikriausiai čia turėtų būti ir gilesnė prasmė.  Seniai seniai tautos kariaudavo tarpusavyje, šiandien „karas“ civilizuotai perkeliamas į sporto aikšteles ir tai puiku. Nacionalinę stiprybę, ryžtą ir nuožmumą demonstruojame niekam nekenkiant, nors