Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

BLOGo rašymas: trumpas prisistatymas

Popieriuje nugulusios mintys (autorės nuotrauka)



Pirmiausia, reikia pasidžiaugti, kad nepatekau į tą didumą BLOGo rašytojų, kuriems nepakanka parako tęsti darbo daugiau nei tris mėnesius, nes štai jau yra daugiau nei pusę metų, kaip reguliariai rašau ir pildau elektroninį dienoraštį, kurio mistifikuotas pavadinimas gali kažkiek klaidinti: SAPNALAIKIS. 


Kodėl SAPNALAIKIS?

Sapnalaikio (ang. dreamtime) terminu yra grįstas Australijos aborigenų pasaulio kūrimosi/atsiradimo suvokimas. Jie tiki, kad kūrimo procesas nėra baigtinis, kad jis vyksta nuolatos (daugiau čia; http://sapnalaikis.blogspot.com/2014/08/sapnalaikis-mitinis-laikas-kai-zmoniu.html )
Prijaučiu įvairiems pasaulio tvarkos aiškinimams ir interpretavimams, o senesnių civilizacijos atstovų pasaulėžiūra garantuoja autentiškumą, todėl esu įsitikinusi, kad šiuolaikinis žmogus negali savęs bausti statydamas į kažkieno sukaltus rėmus. Jo pareiga - domėtis viskuo, taip susidarant aiškesnį vaizdą apie save, savo vietą bei ryšį su aplinka, tarsi tai būtų dalis savęs pažinimo. 

Sapnalaikis tampa reguliaraus rašymo, trumpų straipsnelių kūrimo simboliu. 

Kodėl?

Mane visada traukė rašymas, net tada, kai negalėdavau fiziškai kažką pasakyti, tai bent parašydavau. Štai kodėl su savimi turiu visokiausių popiergalių, dienoraščių, atviručių bei begalės laiškų be adresato. Kartą mylimam žmogui parašiau "laišką", kurį straipsnio forma išspausdino vietinės reikšmės laikraštyje. Žinojau, kad jis jį skaito, todėl buvau tikra, kad mano mintys, kurias nedrįsau pasakyti jam garsiai, per laikraštį jį pasieks. Prisimindama tą įvykį dabar, suprantu, kad tai yra meilė, todėl nereikia dvejoti - gerumas turi visokiausių išraiškos formų.

Blogas yra mano eksperimentas, bei praktika. Čia savarankiškai mokausi rašyti.

Kada ir kaip?

Publicistika man netinka. Negaliu prisiversti rašyti mechaniškai. Matyt, esu menininkė, nes laukiu įkvėpimo, kuris dažnai aplanko pelėdų ūkavimo metu - t.y. vakarais ir naktį. Vakaras yra toks metas, kad dienos darbų jau neišspręsi, o rytojus dar toli, todėl belieka džiaugtis čia ir dabar, ir rašyti.

Trumpai egzistavusi muzikos grupė DEAD MENs BONES (daugiau čia:
http://sapnalaikis.blogspot.com/2014/09/supazindinu-tai-dead-mans-bones.html) dainas įrašydavo parepetavę vos keletą kartų, todėl įkvėpta jų pavyzdžiu darbų neredaguoju. Iškart paleidžiu.

Kokias temas liečiu?

Visokias. Nuo šiuolaikinės robotikos aktualijų iki niekada neišsprendžiamų egzistencijos klausimų.

Kas aš esu?

Mano vardas RENATA (vardininko linksnyje kirtį pabrėžiant žodžio gale), iš lotynų kalbos vertus tai reiškia "atgimusi".Vardas taikliai apibūdina mano asmenybę. Atgimimo epocha laikomas kelis šimtmečius trukęs periodas tarp Viduramžių ir Naujųjų amžių - tai Renesansas, turiu įtarimų, kad mūsų tikslai tie patys: įnešti naujoves.
Blogo autorė - Renata

Mano mūza

Daugiausia žmonės, kurie supa mane. Jie rankose tarsi laiko po nedidelė šukę veidrodžio, kuri atspindi tai, kas verda manyje, todėl žvelgdamas į juos - pamatau ten save.

Kartą girdėjau žurnalistės ir rašytojos A. Urbonaitės interviu, kuriame ši atskleidė, kad dalis artimųjų užsirūstino jos kūriniuose įžvelgę savo gyvenimus. Svarsčiau, ar reikėtų dėl to įtūžti. Matyt, nepasitenkinimas kyla ne iš to, kad atpasakojamas aukso medalio įteikimas, o kad kūrėjo idėjai išreikšti pasirenkama subtilesnė žmogaus gyvenimo scena.

Mano atveju irgi panašiai, kitų žmonių prototipai - tai tik priemonė, kaip muzikantui gitara. Gal dėl to noriu įspėti visus į mano akiratį patekusius: "Ką gali žinoti, gal kitas tekstas bus parašytas galvojant apie tave."

Kas prajuokina?

Kai žmonės sako: "Per giliai mąstai."

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Monologai ir dialogai

1. Kodėl aš rašau? Nes per rašymą matau kitaip pasaulį, stipriau jį patiriu. Nes tikiu, kad rašydama išpildau save kaip unikalią asmenybę. Nes turiu vilčių pasiekti reikšmingų pasiekimų literatūroje. Manau, kad turiu tam talentą.
2. Kodėl rašau apie šeimą ir tikrus dalykus? Aš rašau apie tai, kas yra mano (mano istorijos, mano praeitis, mano patirtys, mano idealizacijos, mano baimės, mano svajonės). Aš kalbu apie save ir tai nėra melas (Žr. žemiau "melas" aiškinimą). Blogoje literatūroje greit atskiriamas melas - t.y., kada autorius rašydamas siekia iškelti ir sureikšminti savo asmenį, sudaryti neteisingą vaizdą arba, kai autorius iki galo nesuvokia savo patirčių, tad rašo neadekvačiai, pats sau prieštarauja. Melas - t.y., kada meluoji ne kitiems, o sau. Pirmieji autoriau kūriniai dažnai turi autoterapijos bruožų, nes jam rašymas yra lyg psichologo seansas. Pasitaiko, kad dažnai ties tuom rašytojo karjera ir baigiasi. Psichologijoje yra taikoma rašymo terapija. Taip gimė L. B…