Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kažką daryti gerai

Kas galėtų būti pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas? Užauginti vaikus, pastatyti namą, pasodinti medį, uždirbti pakankamai pinigų visam tam malonumui? Manau, kad didžioji dalis žmonių tokiems neišsprendžiamiems klausimams neeikvoja brangaus laiko. Jie tiesiog dirba nepakeldami akių į dangų.

Žiūrėdama į buvusio klasioko nuotrauką, išspausdintą "Laimos" žurnale galutinai įsitikinau, kad visi žmonės yra apdovanoti talentu kažką daryti gerai. Sociumas formavo nuostatą, kad viltį teikiančios asmenybės yra tik tos į knygas akis nuleidusios personos, kurių dienynų eilutėse puikuojasi puikūs pažymiai, kad tik jiems dievai yra pažadėję dangaus žvaigždynus.

Audrius mokykloje pateisino savo vardą. Kai jis ateidavo į pamoką, su jauduliu visi tikėjomės kokių nors pokštų ar akibrokštų, kuriuos jam užtekdavo ryžto mesti mokytojai. Esu beveik tikra, kad jis sunkiai atsimintų tuos vienerius septintos klasės metus, kai teko kartu lankyti pamokas. Tąkart į mūsų klasę jį perkėlė manydami, kad griežtai klasės auklėtojai užteks jėgų ir kompetencijos sutramdyti jo prigimtinę per kraštus besiliejančią energiją ir padaryti iš jo "žmogų".


Kartą jis buvo pakviestas atsakinėti iš lietuvių kalbos ar skaitinių. Namų darbai buvo verti jei ne dešimt, tai tikrai, kad devintuko, tačiau mokytoja tąkart tvirtai argumentavo, kad neruošiant ištisai namų darbų gauti septynis yra labai gerai. Ramiai sėdėdami savo mediniuose suoluose likę mokiniai suprato, kad suaugę būna elgiasi neteisingai, nes Audriui po to neliko jokios motyvacijos ruošti namų darbus. Trumpai pabuvęs su mumis, jis dingo. Tik kartais girdėdavau retorinius klausimus: "O kur kažin dedasi Kukšta?"

Realiausia buvo tikėtis, kad jis taps kokiu Sopranu, nes tuo metu, bijau, kad ir dabar, nei mokytojai, nei tėvai neturi žinių kaip reikia tinkamai elgtis su aktyviais vaikais, tokie dažniausiai būna nurašyti anksčiau laiko. Galbūt kaltas provincialumas, tačiau mokinių energija ir drąsa labiau glumina nei įkvepia pedagogus.

"Kukšta atsirado" - galėjome visi taip sušukti, kai išvydome jo fotografiją, skelbiančią, kad jis profesionalus šefas. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jei ne gimtinėje, tai kitur Audrius atrado savo nišą, kurioje galėjo realizuoti savo talentą. Smagu žinoti, kad jam palankiai susiklostė likimas, tai teikia vilties, kad visi mes esame apdovanoti talentu, tik belieka jį atrasti. Kas žino, gal mūsų talentai slepiasi puodelyje kavos, giliuose pokalbiuose, o gal kompiuterio klaviatūroje...?

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Keista planeta

I.
Ji sakė, rašytoja, per susitikimą su skaitytojais, kai aš kiūtojau toje pilkoje masėje, ji sakė: -Galvojau, kad galėtum rašyti, kažkas prieš tai tau turi duoti leidimą. Sutikau su jos mintimis. Aš irgi taip galvojau. Tebegalvoju vis. -Gavau leidimą... - Rašytoja pasakojo. – Pradžioj turėjau daug autoritetų, bet per laiką... Dabar man niekas nėra autoritetas.
Kaip pavydėjau jai tos laisvės, kuri akivaizdžiai matėsi iš mano stebėjimo taško. Sėdėjau vos per penkis metrus nuo jos storapadžiais apautų pėdų. Ta moteris laisva nuo kalėjimo būti žiauriai gražiai. Ji buvo ypatingai graži, minkšto moteriško žvilgsnio, sveika ir puikiai apsirėdžiusi, bet - be aukštakulnių ji čia atėjo. Ir prievolė tuoj pat atsakyti, turėti savo atsakymą jau iškart kaip kareivis, kai klausiantysis vos tik atsikvepia, rašytojai, pasirodo, buvo svetima. Jai užduodavo klausimą, tada rašytoja nusukdavo akis į langą ir dar kurį laiką pasvajodavo.
Žavėjo ir erzino ta jos laisvė. Niekaip nesuvokiau, kaip kitas gali būti …