Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sufalsifikuotos dešimt senųjų metų minučių pagal RENATĄ KARVELIS

Dviprasmiškas angelas iš Kelvingrove galerijos 2015, Škotija.
Sėdžiu ant senųjų metų krašto lyg ant medinės dėžės ir baladoju kojomis, dunda senieji metai kaip prakiuręs būgnas. Taip jau yra, mandriau neišeina, mąstau apie senuosius, kad tie metai buvę praradimų metai. Praradau artimą žmogų, bet daugiausia praradau tikėjimo savo tiesomis, tiesų tiesomis. Ir dabar nebegaliu ramiai praeiti pro jaunas mergičkas, kvatokles palaidais plaukais. Jos siurbčioja Latte kavą arba pieno kokteilius ir žarstosi gyvenimo tiesomis, nes tikėti kažkuom visada visada reikia.

Vakar garbanota, straina, tvarkingai kampuota kalba palinkusiam jaunuoliui. Tas įsisiautęs į kiek per didelius išeiginius marškinius, virtusius kasdienine darbo apranga (nes juk rimti žmonės rimtai ir atrodo, maksimum dvi, trys spalvos visam garderobe):

      - Žinai, kai pažiūriu į savo kambariokes.

Ji tvarkingai kalba, negestikuliuoja, nemimikuoja kaip pašėlus it portugalė. Kalba ir juda tie du mėsingi brūkšniukai veide – lūpos.

  - Jos sau mėgaujas visokiais Havajais, keliauja, - trumpam nutyli ir rėžia pašnekovui. – Bet kas iš to, aš mokausi, siekiu karjeros, dirbu visam pasaulyje žinomoje firmoje, kai jos restoranuose vadybininkėmis tedirba... Žinai, kai pasvarstai, neverta taip... Havajai juk niekur nepradings.

Vaikinas geria iš jos viską, perlinkęs per mažytį bistro staliuką, kai ši sėdi ir, rodos, gyvumą gali pastebėti tik iš judinamų lūpų ir besikilnojančios seklios krūtinės.

Tokie ir mano metai. Aš buvau ta – Havajais besimėgaujanti kambariokė.  Nes juk gyvenimas yra čia dabar, tai dabar ir reikia gyventi! Taip mąsčiau ir taip veikiau. O dabar, nusikvatoju, norėčiau būti anos vietoje. Tos svarbios, tvarkingos, suriktuotos merginos vietoje.

Mano ausys girdi ir akys mato, mano siela jaučia, ji kaip pašėlus portugalė, tik nesirodo. O ant popieriaus saugu ir gal visai verta. Popierius kaip Havajų paplūdimių smėlis. Jame juk visko gali nutikti, tai baisiai tikėtina.

Mano metai buvo praradimų metai. Aš sėdžiu ant senųjų metų krašto ir baladoju į juos kojomis. Metai skamba kaip prakiuręs būgnas. Metai skamba kaip tuščiaviduris stabas. Aš smarkiau imu baladoti kojomis ir prakiurdau metų stabą. Nesustoju ir toliau baladoju kulnimis, skylė plečias ir pasirodo metų vidus. Jis tuščias, matyt, perpuvęs kaip senų ir garbinamų medžių kamienai, supuvus, sutręšus medžio šerdis staiga atsiveria.

Šaukia:

-         Ar matot, ar matot, kas jūsų dievas?

Kryžiuočiai skaldo pagonių dievą, prie kurio vaidilutės ir vaidilos ištisus amžius meldės, prašė dangaus ir žemės dievų paguodos, paramos ir palaiminimo.

-          Ar matot, kas iš jūsų dievo beliko?

    Ordino vyrai kvatojasi, versdami perpuvusį stabą priešais pagonių akis. Trypia ir spardo sutręšusias medžio nuoplaišas. Šimtakojai ir gyvatės išsiverčia iš stabo vidaus, sprunka, apakinti šviesos, kurios nesyk nematė.

-          Štai jūsų dievas, - šaukia kryžiuočiai statydami stabo vietoje kryžių su nukryžiuotuoju. – Dabar į jį tikėsit!

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Renatos KARVELIS 2017 metų skraidymo žemėlapis (su NUOTRAUKOMIS)

Vienais metais (o gal tai vyksta kasmet?) artėjant gruodžio 31 d. vidurnakčiui feisbukas prisipildė įvairių žmonių įrašais apie jų pragyventus metus. Rašydavo, kad buvę be galo puikūs metai ir išvardydavo (dažniausiai irpritagindavo) visus, kuriems jaučiasi dėkingi už pastūmėjimą, paskatinimą, palaikymą ar buvimą tiesiog greta.

Tais metais feisbuko draugų sėkmė erzino, nes apie savuosius taip pasakyti tikrai negalėjau - buvo prasti metai. Išoriškai išgyvenau tas mokslų nesėkmes, bet viduje liko vien griuvėsiai, iki pamatų nusiaubta. Reikėjo viską atstatyti šįkart taip, kad perlaikytų audras, kurios gyvenime dar užeis. 
2017 metai buvo "statybų metai". Aš kūriau save - Renatą Karvelis. Nauja įvairiapusiška veikla, "popamokinė" saviraiška, naujos pažintys, kvietimai dalyvauti, kvietimai padirbėti, idėjų lavina ir sėkmė, kai jos realizuojasi tarsi savaime be didelių kliūčių. 2017 metais skraidžiau, kur tik galėjau, kur tik sparnai valiojo mane nešti. 
VASARIS Skaityma…