Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pamišęs sekmadienis

Nuo kada nemandagumas yra kultūra. O gal šitai visai kas kita, gal nemandagumas tėra kultūros stoka. Gal nemandagumas nieko didaus ir gilaus nemaskuoja. O jeigu viskas kur kas paprasčiau, jei tai tik homo sovieticus... – sukasi galvoje.

Mes pažįstami? – Parašė.
Jei pasakyčiau tiesmukai, nuskambėtų per daug kvailai, - pagalvojau. – Negaliu jam parašyti, kad aš mačiau jo lytį, o jo paties gal nelabai tepažįstu. Tiesiog, čia suveikė senas kaip pasaulis, kaip gyvybė, mano patelės sindromas. Tiesiog spektaklio metu aktoriai buvo apynuogiai. Rimtai, viskas ten matės. Man šitai paliko tokį įspūdį. Pasirodo, galima būti nuogam ir tai gali būti menas... Tai susiradau per Fecebook juos visus ir į draugus pasikviečiau.
Mes pažįstami? – Klausia prieš priimdamas į draugus.
Esu teatro gerbėja... – susilydau, juk man patiko.

Daiva Čepauskaitė šypsosi nuo plonytės knygutės. Sako, kad poeziją kuria tik tada, kai pagauna įkvėpimas, kad galėtų sudėti eilėraštį tiesiog mechaniškai, bet tai nebūtų iš tiesų tikra. Taip ji saugo poeziją nuo poezijos infliacijos, į rinką neleisdama ne tikrų eilėraščių...

Renta Karvelis 
Ne poetas, tik ligonis,
ne medus, tik seilių skonis,
ne dangus, tik dangtis puodo,
nesimato, tik atrodo,
nesigirdi, tik ataidi,
ir neperplaukė – išbraidė,
tik papjovė – nenukovė,
ne ranka, tiktai rankovė,
nebaisu, tik nieko naujo,
ne glėbys, tik porą saujų,
ir ne kelias, o tik ratas,
ne taupyklė – bankomatas,
ir ne potvynis – šlapimas,
ne nelaimė – sutapimas,
ne didysis – didmeninis,
ne skaitytas – skaitmeninis,
ir ne žodis – tik žokėjus,
ne atradus – įtikėjus,
ir ne žvėrys, o tik pelės,
ne eilėraštis – grybelis (D. Čepauskaitė)

„Vis dar tikiuosi, vis dar laukiu, kamuojuosi tikėdamasis, jog visa tai – čia pat, reikia tik sužinoti formulę, kelią, vietą. Kiek nusivylimų ir kartėlio slypi iliuzijoj, visiškai gali suprasti tik labai seni svajotojai. Stebuklingos paslapties nuojauta niekada nesiliovė manęs persekiojusi, aš visad žingsniavau per žemę taip, lyg eičiau per užkastą lobį.“ – Romain Gary „Aušros pažadas“.


Sekmadienis tarsi sudužęs veidrodis, o aš mandagiai išsisluoksniavusi sėdžiu ant savo balto krėslo lenktu ranktūriu. Maigau apdulkėjusius kompiuterio klavišus ir žodžiais tarsi lipnia juostele tas duženas bandau į vientisą „daiktą“ sulipdyti. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Monologai ir dialogai

1. Kodėl aš rašau? Nes per rašymą matau kitaip pasaulį, stipriau jį patiriu. Nes tikiu, kad rašydama išpildau save kaip unikalią asmenybę. Nes turiu vilčių pasiekti reikšmingų pasiekimų literatūroje. Manau, kad turiu tam talentą.
2. Kodėl rašau apie šeimą ir tikrus dalykus? Aš rašau apie tai, kas yra mano (mano istorijos, mano praeitis, mano patirtys, mano idealizacijos, mano baimės, mano svajonės). Aš kalbu apie save ir tai nėra melas (Žr. žemiau "melas" aiškinimą). Blogoje literatūroje greit atskiriamas melas - t.y., kada autorius rašydamas siekia iškelti ir sureikšminti savo asmenį, sudaryti neteisingą vaizdą arba, kai autorius iki galo nesuvokia savo patirčių, tad rašo neadekvačiai, pats sau prieštarauja. Melas - t.y., kada meluoji ne kitiems, o sau. Pirmieji autoriau kūriniai dažnai turi autoterapijos bruožų, nes jam rašymas yra lyg psichologo seansas. Pasitaiko, kad dažnai ties tuom rašytojo karjera ir baigiasi. Psichologijoje yra taikoma rašymo terapija. Taip gimė L. B…