Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Supažindinu: SAV - suaugę alkoholikų vaikai iš disfunkcinių šeimų (TĘSINYS)

Obuolys nuo obels netoli rieda, bet kaip tai paaiškinti obuoliui. Remiantis matematikų susitartomis statistinėmis ribomis, 95% atvejų turi paklūsti taisyklei, ir paliekama tik 5% , kad bus priešingai. Tai reiškia, kad jei žmogus augo nedarnioje šeimoje, tai tėra tik 5% tikimybė, kad savo gyvenime jis vadovausis kitokiais modeliais nei gimdytojai, o grubiai tariant 95%  - kad nieko nekeitęs sukurtoje šeimoje toliau perduos disfunkciją atžaloms.

Sužadėtinių kursuose skaičiusi paskaitą psichologė atskleidė, kad pirmiausiai pasidomėtų iš kokios šeimos kilo dukros vaikinas, jei ji staiga tokį parsivestų. Mes suklusome. Psichologė tęsė:
- Nesvarbu, kad vaikinas būtų geras ir galbūt nepanašus į savo tėvus, tačiau dukrai sakyčiau pagalvoti, nes pradedant šeimą iš nedarnios šeimos asmeniu beveik aišku, kad ir savo sukurtoje šeimoje jis elgsis taip kaip tėvai,- pasakė lektorė ir atsidususi apgailestavo.- Aš nieko nesu prieš jį, jis nekaltas, bet toks vis dėl to yra gyvenimas.

Kai kažką panašaus bandžiau paaiškinti šeimai, kurioje yra alkoholikas, bet jie to "nemato". Man buvo atkirsta, kad jie žiną labai daug atvejų, kai net ypač degradavusiose šeimose vėliau vaikai pasiekia gyvenime aukštumas ir ėmė vardinti atvejus pridurdami, kad kuo sunkiau vaikas auga, vėliau suaugęs jis nuo to tampa tik geresniu žmogumi. Taip, čia iš tos serijos, kad alkoholikas tėra tas, kuris gatvėje elgetauja, o tas, kuris rafinuotai ir reguliariai išgėrinėja prabangiuose restoranuose yra tik gurmanas. Štai čia galime ir atsakyti į klausimą:"Kodėl Lietuvoje daug savižudžių?". Todėl, kad mūsų psichologinės žinios yra lyg neandertaliečių, kažin ar jie ką išmanė apie dėsningumus, nes lietuviai tai ne.

Tiesa, kadangi žinau, kur slypi pavojai, esu rami ir mano nuomonės nepakeis jokie paviršutiniški įrodinėjimai, kad reguliariai vartoti svaigalus yra sveika. Tiesa, aš jau nieko nebesakau tiems, kurie reguliariai išgėrinėja - fanatizmo laikotarpis praėjo, tik nuoširdžiai gaila matant jaunuolius aklai sekančius tėvų pėdomis ir to visai nesuvokiančius. Ką pridursi, daugelis iš mūsų vis dėl to gyvename autopilotu.

Lietuvoje vieną vasarą galime stebėti puošnias įžymybių vestuves, su įspūdingomis nuotraukomis, aukštaūgiais glaistu aplietais, o kitąmet matyti gyvenimo būdo laidas su graudžiais pasakojimais apie skaudžias skyrybas. Deja, SAV nėra lemta sukurti darnių šeimų neatpažinus vidinius demonus ir nekimbant rimtai jiems į atlapus. Dėl to, moterys ypatingai nenorinčios girtuoklių vyrų visada į porą patenka tik su alkoholiku.  Keista, kad alkoholiko baimė pritraukia būtent tokį, bet dar keisčiau, kad pačios moterys savyje to nepastebi. Matyt, dėl to, kad esam linkę kaltinti kitus, užuot atidžiau pažvelgę į save. 

SAV gali visą gyvenimą neigti savo jausmus, įtikinamai meluoti ir deja niekada nepatirti giluminės laimės. O kaip apmaudu, atrodo, kad dėl to gyvenimas praranda bet kokią prasmę, nes trumpalaikė laimės iliuzija primena lyg čiaudėjimo malonumą.

Smurtas, skyrybos, svaigalai, lošimai - tai tik grubi SAV išraiška, kurią neretai imama vadinti problemomis, o kaip dėl subtilių SAV bruožų? Delsimas laiku atlikti numatytus darbus taip nesąmoningai susikuriant papildomai gero streso dozę, nemokėjimas tinkamai pasidžiaugti gautais rezultatais, keliant sau vis aukštesnę kartelę, o siekis absoliučiai kontroliuoti vaikus, bei nuolatinis nepasitikėjimas antra puse nubaido bet kokį trapų laimės drugį. Kažkur teko skaityti, kad pagrindinė SAV problema - tai paprasčiausiai nemokėjimas džiaugtis...

Apie SAV ir alkoholizmą, apie disfunkcijas šeimose reikia kuo daugiau kalbėti nesivaržant būti nepopuliariam. Savaime suprantama, daug kam nėra patogu savyje užčiuopti giliai palaidotą skausmą, tačiau tai vienintelis kelias iš tiesų bandyti suvokti kas yra tikri jausmai, tikra laimė, tikras gyvenimas.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Renatos KARVELIS 2017 metų skraidymo žemėlapis (su NUOTRAUKOMIS)

Vienais metais (o gal tai vyksta kasmet?) artėjant gruodžio 31 d. vidurnakčiui feisbukas prisipildė įvairių žmonių įrašais apie jų pragyventus metus. Rašydavo, kad buvę be galo puikūs metai ir išvardydavo (dažniausiai irpritagindavo) visus, kuriems jaučiasi dėkingi už pastūmėjimą, paskatinimą, palaikymą ar buvimą tiesiog greta.

Tais metais feisbuko draugų sėkmė erzino, nes apie savuosius taip pasakyti tikrai negalėjau - buvo prasti metai. Išoriškai išgyvenau tas mokslų nesėkmes, bet viduje liko vien griuvėsiai, iki pamatų nusiaubta. Reikėjo viską atstatyti šįkart taip, kad perlaikytų audras, kurios gyvenime dar užeis. 
2017 metai buvo "statybų metai". Aš kūriau save - Renatą Karvelis. Nauja įvairiapusiška veikla, "popamokinė" saviraiška, naujos pažintys, kvietimai dalyvauti, kvietimai padirbėti, idėjų lavina ir sėkmė, kai jos realizuojasi tarsi savaime be didelių kliūčių. 2017 metais skraidžiau, kur tik galėjau, kur tik sparnai valiojo mane nešti. 
VASARIS Skaityma…