Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Geriausias melagis

Pasipuošusi cinizmu ir primerkusi akis bandžiau jo žodžiuose užčiuopti populizmą, lapės gudravimus, tačiau nesugebėjau rasti jokios apgaulės. Jis kalbėjo nuoširdžiai: "Teks apmažinti administracinį aparatą, nes šiai įstaigai jis per daug masyvus, nesugebėsime jo išlaikyti. Siekiame sugrąžinti tokią tvarką, kuri buvo iki tol." Jei ne garsiai, tai tyliai su viskuo sutikau ką sakė naujai išrinktas vadovas. Net konstatuodamas faktą, kad mūsų įstaiga yra vidutinio lygio, jis nemelavo, išliko paprastas. Visi ten sėdintys žinojo, kad tai yra tiesa, jie nedirba pačioje geriausioje šalies įstaigoje.

Išėjusi iš susirinkimo, nuoširdžiai stebėjausi vadovo gebėjimais išlikti savimi, kalbėti net ir nepatogią tiesą miniai darbuotojų. Gal tai branda, gal įvairiapusė patirtis, gal charizma, gal ir aš taip sugebėsiu sulaukusi tokio amžiaus ir įgavusi tiek patirties. Negaliu to dabar atsakyti, bet žinau, kad jei žmogus yra pakankamai objektyvus sau ir aplinkai, kito melą jis iškart identifikuoja.

Melas kitam gimsta, kai galvoje lieka viena, o lūpos taria kitą. Kai galvoje yra viena, o širdyje kita, išsiperi melas sau. Apie saviapgaulę nekalbama, nes yra drąsiau parėkauti kaip mus apgaudinėja likę. Ne be reikalo sakoma, kad kito akyje ir šapą pastebi, o savoje net rąsto nematai. Todėl kyla klausimas kiek daug ir kaip dažnai galime meluoti, nesakyti tiesos sau? Regis, tame net nėra logikos, kam reikėtų meluoti sau pačiam, gal čia yra didesnis nusikaltimas nei meluoti kitam. Net bažnyčia nusikaltimą prieš save patį laiko didesne nuodėme nei žmogžudystę?

Buvusi kolegė seniau pasakojo, kaip jos vaikinas kartą jai dėstė racionalumu ir logika paremtus argumentus už rūkymą, kad neva rūkymas net sustiprina sveikatą. Net ir keletų kartų paprašyta, ji niekaip nesugebėjo atsiminti bent vieno to pokalbio sakinio, tik garantavo, kad tąkart užsidegant cigaretę gimė suvokimas, kad nerūko tik kvaili. "Kai nori, arba kai nenori nieko keisti, gali sau įtikinamai pameluoti." - pasakė draugė.

Aplinka, artimieji pastebimai formuoja augančios asmenybės požiūrį į save, todėl jei į pastarąjį spiduliuojami kažkokie lūkesčiai, spaudimas, ilgainiui nutildęs savo vidinį balsą jis ima klausyti kitų: žinančių, patyrusių, gal net ir saugančių. Puiku, jei informacija daugmaž teisinga, o jei ne. Įpratimas meluoti sau taip lengvai nebepaleis, nes tai juk vos ne vienintelis būdas suprasti save ir aplinką. Būsiu toks, kokio reikia, elgsiuos taip, kaip reikia, darysiu tai, ką reikia. Kam reikia? Kitiems ar tau? Tokie klausimai neišspręsti kažkur paskęstą buitinių rūpesčių sąraše. Tiksliai pamenu moters žodžius, kurios paklausus apie antrąjį nėštumą, ši atsakė: "Didžiajai reikia broliuko, kaip vaikas vienas augs."

Mažesniame ar didesniame mele paskendę gyvena beveik visi. Moterys vyrams meluoja netiksliai nurodžiusios pirkinio kainą, vyrai melą įvardija kaip nesakymą tiesos apie moters tikrąją išvaizdą. Valstybės įstaigose melas įvyniojamas į įmantrų teisės aktų terminą, o žiniasklaidoje dalis naujienų visada yra melagingos. Melas tarsi tampa spalvotomis kreidelėmis, kuriomis siekiama sukurti patrauklų pasaulį, kur gera gyventi, kuriame nelieka dilemų, kuriame tampi saugus nuo tikrovės.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Keista planeta

I.
Ji sakė, rašytoja, per susitikimą su skaitytojais, kai aš kiūtojau toje pilkoje masėje, ji sakė: -Galvojau, kad galėtum rašyti, kažkas prieš tai tau turi duoti leidimą. Sutikau su jos mintimis. Aš irgi taip galvojau. Tebegalvoju vis. -Gavau leidimą... - Rašytoja pasakojo. – Pradžioj turėjau daug autoritetų, bet per laiką... Dabar man niekas nėra autoritetas.
Kaip pavydėjau jai tos laisvės, kuri akivaizdžiai matėsi iš mano stebėjimo taško. Sėdėjau vos per penkis metrus nuo jos storapadžiais apautų pėdų. Ta moteris laisva nuo kalėjimo būti žiauriai gražiai. Ji buvo ypatingai graži, minkšto moteriško žvilgsnio, sveika ir puikiai apsirėdžiusi, bet - be aukštakulnių ji čia atėjo. Ir prievolė tuoj pat atsakyti, turėti savo atsakymą jau iškart kaip kareivis, kai klausiantysis vos tik atsikvepia, rašytojai, pasirodo, buvo svetima. Jai užduodavo klausimą, tada rašytoja nusukdavo akis į langą ir dar kurį laiką pasvajodavo.
Žavėjo ir erzino ta jos laisvė. Niekaip nesuvokiau, kaip kitas gali būti …