Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Alisa turizmolendo šalyje. Adventur 2019 sausio 25-27 d, LITEXPO

Turizmolende
Durys atsidaro
Ta pati mergelė, tik kita suknelė. Tai antras Adventuras man, tik su kita savivaldybe, po kitu herbu, su kita suknele. Šių metų Adventuro tema - pojūčiai. Tauragės stende jų daug, juokauju, kad betrūksta tik kvapo. Pojūčių sienelėje trys paslapčių skylės, į kurias po pirmu reikia nežiūrint kyštelt delną. KĄ JAUTI? Vienoj jų miškas, antroj - Jūra, o paskutinėj paslėpta miesto kilmė (ragai). Lendam!
Ignas ir Romualdas
Fasadiniame stende devyni didžiuliai ekranai, non stop rodantys Igno Dambrauskio kelionės po Tauragę nuotykius. Nuo Igno veido šypsena nenuvaloma jokiais muilais ar chemijom. Gal dėl to, kad jis bėgikas (fizinė veikla skatina endorfinų išsiskyrimą, t.y. laimės hormonų) ir šiaip labai charizmatiškas trijų leliukų tėtis. Keliauja Ignas su savo šeima, todėl jo sukurti filmukai pavadinami "Tauragė per dešimt akių."
Šiek tiek įtariai žiūriu į naujas technologijas. Dažnai jos patobulina gyvenimą, tačiau tuo pačiu kažką nematomo atima. Pvz.: mobilūs telefonai, kurie vilioja būti visada on line. Biški pasiilgstu laiko, kuomet pakeldavau ragelį, susikaupusi sukdavau telefono būgnelyje skaičiukus. Babos telefono numeris toks paprastas - 533... būdavo!
Dabar jau viskas išbandyta!
3D akiniai labiausiai vilioja parodos lankytojus. Net visko matę pensinjorai nori išbandyti virtualią kelionę po Tauragės žinomas vietas. Kol vienas užsimauna 3D akinius ir virtualiai teleportuojasi į Tauragės kraštą, kitas senelis išsitraukia Apple išmanųjį telefoną. Sako, nori draugą nufotkinti.
Viduje
Tauragės stendas bene pats moderniausias visoje Adventur parodoje, todėl mes nebe reikalo primenam bankininkus Delfi gražiausio stendo apklausoje. Kur modernu, kur inovacijos, ten pagarbią baimę keliantys kostiumuotieji. Tie kostiumuoti - tai mano nauji kolegos vyrai, kai mes merginos dėvim mėlynas storo audinio suknias, siaurėjančias su kiekvienu plovimu (nematomi padarai, vadinami kilokalorijomis, čia nepričiom). Manoji suknelė skolinta, nes į Adventurą pakliuvau atsitiktinai. Kuomet kolegės planai pasikeitė, atliko laisva vieta. Pasiūlė - sutikau. Juk Adventuras puiki proga įšokti į važiuojantį traukinį. Taip jaučiasi žmogus, šviežiai pakeitęs darbą. Lyg bėgtų paskui judantį traukinį, kai visas kolektyvas ramiausiai sėdi kupė.
Naujam kolektyve
Į parodą vykstam šešiese: du vyrai ir keturios moterys. Praleidžiam kartu tris dienas nuo pradžios iki galo. Pradedam darbą 10 val., baigiam 19 val. Naujus žmones pamatau natūralioje šviesoje. Jų įpročius, vertybes. Vienas šventai tausoja maistą. Kitas švyti pozityviuoju radioaktyvumu. Trečias grynas ekstravertas. Ketvirtas totalus intravertas. O penktą pažinojau iš anksčiau, tik dabar jis man pasirodė 100 kartų fainesnis. Kitas kontekstas, sakau. Geresnė kompanija, man atsako.
Fotografų irštva
Aplink Tauragės stendą karts nuo karto praslenka įtartini tipai... su tabaluojančiais fotoaparatais tarp pažastų. Jų žvilgsniai kitokie. Jie laikosi saugiu atstumu, kad pašnekinti būtų nepatogu. Žiūri jie į stendo fotografijas, bet ieško čia kažko konkrečiai, matos. Vienas toks žilagalvis krivis be fotoaparato stovi jau kuris laikas rankas į kišenes susidėjęs. Gal krivis tyko stende dalijamų skanėtų? Litexpo tokių daug dykai pavalgančių praeina. Griebia jie saujom rupią juodą duoną, o saldainius ima rieškučiom lyg badautų.
Kažko ieškote?
Modelio.
Dvikojo ar keturkojo?
Sunku rasti modelį.
Štai, žiūrėkit kabo cirko akrobatė palubėj. Bus jums modelis.
Nieko neišeis.
Ieškojot modelio. Radau.
Jos kostiumas per laisvas, dedas raukšlės, matos apatiniai. Fonas per ryškus, o dar to stendo kampas pakliūtų į objektyvą. Gal tu nori pozuoti? Atvažiuotum pas mane.
Skaičiau, kad jei moteriai jau virš 18 – tai jai šakės. Nurašytas modelis.
Kas tiesa, tas tiesa.
(Ką!?)
Fotografas, aš ir Romualdas

Ateina direktorius ir pertraukia mūsų pokalbį. Renata, sako man, ar pažįsti šitą žmogų? Tai vienas...(?) Lietuvoje. Iš nuostabos mano akys dar labiau prasiplečia. Ne duonos, ne saldainių jis. Tai fotografas, tipo menininkas (aš apie fotografiją dar nelabai). Kai pirmąkart pamačiau mokslininkus, jie mažai man kuo skyrėsi nuo bomželių. Ir vieni ir kiti su kuprinėm vaikštė kaip peraugę pirmokai, tik mokslininkai švaresni. Žilagalvis krivis stoja greta. Darom bendrą selfį.
Personažai iš praeities
Vasarą lankiau gidų kursus Kaune. Net 3 buvusius kursiokus sutinku Adventuro parodoje. Justas (žiauriai panašus į Alaną Chošnau) dirba turizmo vadybininku. Sako, turizmo sferoje daug chaoso, bet kelionės viską atperka, patikėk! Balys nori azijiečius į Trakus privilioti (jis išskirtinai veda ekskursijas tik kinų turistams). Romualdas prie Rokiškio krašto stendo su Lino mūha.
Su Justu

Sutinku ex-kolegas iš Saugomų teritorijų, daugiausia iš regioninių parkų reindžerius, reakreacininkus, gamtos edukatorius. Kaip žuvis vandenyje nardau tarp stendų, kalbinu žmones. Ir tada Adventuras tampa turizmolendu su draugais, šypsenomis ir jausmu, kad aš esu teisingame kelyje. Jei aplink mane keliautojai - tai ir aš vieną dieną keliausiu.
Su ex-kolegomis, Andriumi ir Ingrida
Direktorius sako, kad Adventuras žymi metų pradžią ir primena Naujus metus. Matau tai. Čia žmonės šypsosi, džiaugsmingai kybina parodos lankytojus. Čia per trumpą laiką reikia padaryt geriausią įspūdį, todėl vieni velkasi tarpukario kostiumus, maunasi perukus, pasistato guminį dinozaurą arba šoka meškučių šokį. Čia tvyro šventinis paviršutiniškumas. Čia tikrai Nauji metai prieš naują turizmo sezoną.
Šėlas
Aktyvių pramogų salėje gaunu super saldžios arbatos ir tailanDietiškų vaflių. Kokio skanumo, ar galiu dar? Kertu vaflius, geriu arbatą, o širdis salsta nuo įspūdžių gausos. Krentu meškai į glėbį, imu į ranką šikšnosparnį, matuojuos liežuvį su butaforine ragana, o dar už nugaros Drakulja, jei galėčiau, gulčiau kartu su juo karstan. Vaizduotės pasaulis Adventure įtraukia. Kažkaip savo stichijoj.
Šikšnosparnis










Išeina paskutinis... dinozauras
Sekmadienis - paskutinė diena. Mano ištampytas liežuvis velias burnoje. Kiekvieną žodį pirmiau pamatau lyg užsidegusį kažkur tarpuragyje, tada bandau jį ištarti žmonių kalba. Iš pirmo karto nepavyksta. Nuovargis. Diena baigiasi, mums reikia susirinkti daiktus. Neišdalintos skrajutės, gėlės, kėdės, nesuvalgyta duona ir dar daug kitų daiktų turi vėl grįžti į mašinas, o iš jų vėl į muziejų. 
Mėlyną suknelę tris dienas dėvėtą nusivelku, ta pati mergelė.
Adventur 2019 baigiasi


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Minija suteka į Kuršių marias, marios - į jūrą, jūra - į kitas jūras ir vandenynus. Magiškasis RENATOS Mingės sapnas (Literatų stovykla)

1.Remkis penkiais šaltiniais, kad galėtum sakinį pasakyti. 2.Nėra „aš manau“, yra tik „aš žinau“. 3.Nėra „aš jaučiu“?
Keturi komisijos nariai, doktorantūros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas. Grupiokė vienintelė stovi prie pulto, kai pirmininkas kalba apie disertacijos praktinį pritaikomumą. Kad ne dvi, o netgi tris publikacijas per doktorantūros metus spėjo ji parašyti. Kutena grupiokę tie pasiekimai, kartkartėmis šypsosi, patikėjusi.  Ji po to nieko daugiau be mokslų daktaro diplomo nebegaus, nors labai tikėjo. Mudvi siejo milžiniški lūkesčiais. Mano - iš idealizacijos, jos – iš praktinių sumetimų.
Sėdžiu perregima universiteto auditorijoje, kur doktorantūros grupiokė tuoj pavirs mokslų daktare. Kaip nemiela man būti, matyti tuos veidus, kalbas jųjų girdėti. Rodos, dviejų metų tarpo nė nebuvo ir aš ta pati sunkiai situacijoje besigaudanti, beviltiškai atsilikusi doktorantė.
mes žaidžiam tik žaidžiam protingais garbingais paslaptingais lieknais jaunais turtingais laimingais mes žaid…