Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

LUKO NORKŪNO ALBUMO “(DEMO)” PRISTATYMAS

“Pasislėpti už koverių taip lengva. Ypač, kai dainuoji angliškai. Kuomet pristatai savo autorines dainas - nejauku. O jei netyčiom sužinosi kažką apie save? Jei liksi užgautas?” - Mintija Lukas Norkūnas, pristatydamas savo debiutinį albumą "(demo)".

Jo kūriniai iš tikro itin šviesūs. Kažkuom primins impresionistų paveikslus, kur išryškintas dienos šviesos efektas. Nuteikiantys pozityviai dainų tekstai: “Žvelgiame į tolį / Ten žolė žaliausia, ten žolė žaliausia / Trypiame po kojų / Savo lobį aukso, savo lobį aukso.” Filosofijos studijų patirtys tikrai įsismelkė į kūrėjo sąmonę. Pastebiu abstraktų sakralumą ir net krikščioniškų dainų intonacijas balse, kas patį Luką nustebina. Taigi, kūrybos procesas užbaigiamas tik išgirdus auditorijos refleksijas, abu dėl to sutariam.

Su juo susipažinau per feisbuką. Tuomet ieškojau slemerių. Įsišnekom, pasirodo, poetas ir muzikantas laisvalaikiu studijuoja etimologija (t.y. mokslas apie žodžių kilmę ir raidą). Gyvai sutikusi pastebiu, kaip jis tiksliai ir tikslingai naudoja kiekvieną žodį, tartum žodžiai būtų už prekes mokami pinigai, nes, kai perki - juk pagalvoji prieš tai ar verta tą daryti. Lukas nedaugiažodžiauja, neinterpretuoja, nenukrypsta… "Švaraus buvimo" (past. M. Buroko eilėraščių knygos pavadinimas, Poezijos pavasario nugalėtoja) būsena.

Albumo viršelyje pavaizduotas mėlynu tušinuku nupieštas veidrodis su trijų objektų fragmentais. Viduje – muzikanto prakalba į klausytoją: “Kartais norėjau sukurti tokias dainas, kurios apdainuotų tikrus, autentiškus jausmus ar reiškinius; dainoje kristalizuotųsi, įsikūrytų charakteris, veikėjas, tapatybė (galbūt ankstesniojo laikotarpio aš). Kartais norėjau pasakyti vieną ar kitą dalyką, frazę garsiau – įpindavau ją į pasakojimą dainoje. Kartais norėjau pristatyti muziką, kurios lietuviška maniera atliktos iki šiol neturėjome. Atrodė, jau seniai laikas! "ir kas, jei ne aš!”

KULTŪROS MUITINĖ – tai 7 mėnesius trunkantis renginių ciklas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Nuo šių metų gegužės iki lapkričio muziejus surengs daugybę renginių kulinarinio paveldo, kino, muzikos, fotografijos, dailės, teatro, istorijos temomis. Birželis yra MUZIKOS MĖNUO.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI vasario 6-7 d.

  KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI, kuris, pasak meteorologų, nusimato . Sumaniau pasidalinti virtualiu ir kokybišku turiniu . Įkvepiančiu ir verčiančiu šioj nykumoj prisiminti žmogišką normalumą būti žmogumi tarp žmonių . • Dokumentinis filmas apie Vėrą Šleivytę, kilusią iš valstiečių ir ambicingai siekusią tapti menininke tarpukario Lietuvoje. https://www.youtube.com/watch?v=opyRwmCTANQ • • Aurimas Švedas kalba apie pseudoistorikus ir pseudoistorijos pavojus, ir skirtumus tarp mokslo ir entuziastingo istorijos interpretavimo. https://www.lrt.lt/.../dziazuojanti-istorija-griaunamoji... • • Skaitiniai. Kai į komiką, pažiūri rimtai - kai komikas tampa kultūrinės žiniasklaidos taikiniu. https://370.diena.lt/.../humoristas-henry-match.../... • • Artūras Sakalauskas prisimena sovietmečio Tauragę. Jo asmeninėje istorijoje nugula laikmečio fonas. Kas ta LAIVE? https://www.lrt.lt/.../gime-ta-pacia-diena-arunas... • • Dokumentinis filmas apie amžizmą. Santykis su senatve, kai

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

Islandai primena apie Palestiną

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu