Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

R. Karvelis poetinis performansas ROŽINI_S

Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)

Rugpjūčio 9 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pirmą kartą Tauragės pilyje (Dariaus ir Girėno g. 5) subūrė miestiečius didelei meno ir medijų šventei. Wide Wings, MO muziejus, T. Vosylius, J. Tulaitė, Bon Bon, V. Plungė, Meno Avilys, R. Požerskis, Apeirono teatras, Solo Ansamblis ir t.t. Šalia ryškių dalyvių mano, t.y. Renatos Karvelis, debiutinis meninis bandymas „Rožini_s“.
„Rožini_s“ – dviprasmiška. Pirma, spalva, kuri asocijuojasi su mergaitiškomis naiviomis svajonėmis, lengvumu. Antra, sunkus maldos įrankis. Šis poetinis performansas specialiai sukurtas audiovizualinių menų festivaliui KVADRATU. Idėja kilo pamačius festivalio erdvėse parfuratoriumi išdaužytą giloką duobę. Surezonavo mintis apie moterų svajones, kurios nugrūdamos ateičiai arba kažkur į tokią vietą, kad nemaišytų praeiti dabarčiai. Jas mokina „būk žemiau už žolę“. O jei žemiau grindų lygio?
Tekstinį poetinio performanso turinį sudarė trys kūriniai. Autentiškas 1983 balandžio 7 d. laiškas, išpažintinis eilėraštis ir ekspresyvus sleminis tekstas. Laiškas mano giminės relikvija, o likusieji - autoriniai. Emocinis krūvis iš anksto suplanuotas. Nuo ankstyvojo sovietmečio realijų iki abstrakčios vidinės 21 amžiaus laisvės.
Kaip autorė negalėjau numatyti galutinio rezultato, kurį patirs susirinkusi auditorija. Būdama kūrybos procese, natūraliai prarandu nešališkumo pojūtį. Idėjiškai prie pasirodymo prisidėjo R. Vaitkus. Davė praktinių patarimų, kurie galop tikslingai subėgo į vientisą išbaigtą vaizdinį.
Prieš pasirodymą visame aukšte garsiai skamba audio novelės įrašas „Aš žinau, žinau“ (aut. R. Karvelis, 2016 m. Nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=2h7skKgvhgY&t=177s). Paruoštoje duobėje egzistencinis užrašas „Čia galėtų būti tavo vieta“ verčia kažkaip nejaukiai pasijausti. Kas čia bus? Iš griovio kyla du gyvi medeliai, šalia – rožinių laiškelių takas patiestas. Patalpoje tvyro raudona dusli šviesa. Moteris nuo galvos iki kojų visa rožinė, primena anime heroję. 19:30 val. ji gulasi į duobės karstą. Pasigirsta „Cigarettes After Sex“ kuriamos muzikos akordai ir rožinės moters balsas: „Sveiki, tėveliai, turėdamas laisvo laiko, nusprendžiau jums parašyti laišką...“ Po poetinio seto, kuris truko apie 10 minučių, pakviečiu visus nuo grindų pasiimti su savimi po laiškelį. „Rožini_s“ kartojamas 4 kartus.
Pirmojo pasirodymo specialiai laukė geras būrys tauragiškių. Jau pažįstamos moksleivės iš anksto užsiėmė geriausias vietas. Vėliau jos sveikino, dėkojo už pasirodymą. Net dovanų gavau. Žmonių refleksijose vyravo pozityvas. Mačiau, daug kas fotografavo mano pasirodymą, kėlė į internetą su ta intencija, kaip vieną iš paveikiausių festivalio išgyvenimų.

„Tavo performansas mane sukrėtė. Šviesos, muzika, tekstas, užrašas duobėje. Aš suvokiau, kad nesvarbu, kaip žmogus begyventų. Jis būtų geras ar blogas. Visi gyvenimo rezultatai tiesiog nueina į vieną vienintelę duobę.“ J.P.

„Man patiko tavo pasirodymas. Pradžioje ištiko nuostaba, beveik šokas, suvokiant kiek pas tavęs yra daug vidinės laisvės. Kol tu gulėjai duobėje, visąlaik save greta tavęs matavausi. Lyginau, ar aš taip išdrįsčiau ir kokius eilėraščius skaityčiau. Kuo toliau, tuo labiau atsipalaidavau per tavo performansą. Suvokiau, kad mes patys sau susikuriam ribas, kas galima, o kas negalima. Tu tobulėji.“ V. J.

 
Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)
 
Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)
 
Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI vasario 6-7 d.

  KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI, kuris, pasak meteorologų, nusimato . Sumaniau pasidalinti virtualiu ir kokybišku turiniu . Įkvepiančiu ir verčiančiu šioj nykumoj prisiminti žmogišką normalumą būti žmogumi tarp žmonių . • Dokumentinis filmas apie Vėrą Šleivytę, kilusią iš valstiečių ir ambicingai siekusią tapti menininke tarpukario Lietuvoje. https://www.youtube.com/watch?v=opyRwmCTANQ • • Aurimas Švedas kalba apie pseudoistorikus ir pseudoistorijos pavojus, ir skirtumus tarp mokslo ir entuziastingo istorijos interpretavimo. https://www.lrt.lt/.../dziazuojanti-istorija-griaunamoji... • • Skaitiniai. Kai į komiką, pažiūri rimtai - kai komikas tampa kultūrinės žiniasklaidos taikiniu. https://370.diena.lt/.../humoristas-henry-match.../... • • Artūras Sakalauskas prisimena sovietmečio Tauragę. Jo asmeninėje istorijoje nugula laikmečio fonas. Kas ta LAIVE? https://www.lrt.lt/.../gime-ta-pacia-diena-arunas... • • Dokumentinis filmas apie amžizmą. Santykis su senatve, kai

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

Islandai primena apie Palestiną

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu