Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Žmonių kolekcija

Paskutinę dieną darbe tampu grimere


1. Žemaitis separatistas. Nuo pat pirmos dienos kalba pabrėžtinai žemaitiškai. Žemaitiją vadina šalimi, o žemaičių tarmę atskira kalba. Grasina, kad atsiskirs nuo Lietuvos ir kad Mindaugas buvo išdavikas, o Vytautas triskart pardavė Žemaitiją. Kolega savo entuziazmu greit užkrečia mane, taiso netarmiškai ištartus žodžius ir pagiria, kai pasakau ne "gieda giesmes", o "gyd gysmes". Atrandu savo krašto tarmę ir joje manęs laukiančias prasmes. 

2. Idėjomanas. Gaivališka jėga puola imtis naujų sumanymų. Truputį primena mano išradėją tėvą, kuris imasi naujų idėjų, bet ne viskam pabaigti jam pakanka vidinio parako. Teko girdėti, kad po penkių metų kūrybiškumas bus viena iš pagrindinių charakteristikų, kurių pageidaus darbdaviai.  Su Idėjomanu mudu kartą sekėme įtariamąjį nelegalą mašinų ardytoją. Idėjomanas buvo šturmanas, o aš vairuotojas, turėjęs nepamesti įtariamojo. Keisčiausi dalykai nutinka tik su Idėjomanu: jis praplečia mano suvokimo ribas, kokia gali būti edukacija; jis supažindina su tamsa, kurioje vėliau randu mitologines sakmes ir raganavimą artimą mano dūšiai.

3. Varlininkas. Vedėsi Varlininkas mane į rezervato pelkynų gilumą. Įžengti darėsi vis sunkiau. Kai praėjom raistus ir kemsynus, kai išbraidėm spanguolynus, kai jau šokinėjom nendrių kupstais, o tarpai tarp jų vis platėjo, briedmusės (dėl priklumo jas vadinau brudmusėmis) knibždėjo plaukuose, tada jau ketinau pasiduoti, ketinau pirmąkart Varlininkui pasiguosti, kad dar nesu buvus baisesnėj pekloj kaip čia... kai staiga pelkyno viduryje kolega parodo nuostabią salą (žmogaus čia jau daugiau nei 20 metų nė nebūta). Mokina Varlininkas atsekti spanguoliautojus niekadėjus, vandalus grybautojus, žvejus brakonierius ir geruosius žvėris. Skina gėles ir man dovanoja, sušnabždėdamas lotynišką jų pavadinimą. Jis minta kavom ir cigaretėm, jis varlių princas - ieško tos vienintelės tikrosios varlės smailiasnukės.

4. Standartinis žemaitis. Jis sėdas prie kavagerio stalo be žodžio ir kelias nuo jo be žodžių. Mes kalbamės be žodžių ir vienas kitą suprantam tiesiog be žodžių.  Tokių kaip jis kožnam Varnių kieme - tylenių, stiprių, patikimų ir nevedusių. Sako, reikia paskaičiuoti, po pirmu reikia pasiskaičiuoti, ar apsimoka vesti. Jei aprašyčiau žemaičius, kadaise kūlgrindas stačiusius, kryžiokus pelkėse skandinusius, tai jis būtų tas Standartinis žemaitis, ginęs savo žemes ir savo žmones.

5. Plunksna. Geras žmogus nematomas ir negirdimas. Kai jis pro šalį praeina - nė nepajusi. Plunksna tokia ir yra. Rafinuotos manieros, graži išorė, aukšta vidinė kultūra. Retas brangakmenis kalvotosios Žemaitijos tyrlaukiuose. Ji mokina mane „apvirškinti“ emocijas, kai noriu tiesiog primityviai pykti. Ji dalijasi moteriška išmintimi su manimi, ji mokina moteriškų gudrybių. Aš pirmąkart sužinau apie lūpų kontūro pieštuką... o kai Plunksna papasakoja apie antakių pieštuką, mano akys išsipučia taip pat, kaip pirmąkart pamačius liečiamąjį telefoną (negalėjau patikėti, kad tokie dalykai 21 a. jau išrasti !). Sekdama Plunksnos patarimų numetu net 2 kg.

6. Konditerė. Aš ir gėlės – du nesuderinami dalykai. Aš ir tortai – dar du nesuderinami dalykai. Man nesiseka auginti gėles ir pyragai ne visada nusiseka. O konditerė yra mano priešingybė, nes jai sekasi viskas, kur reikia tikslių apskaičiavimų. Tokių gardumynų, kuriuos ji išsikepusi atnešdavo į kavagerį nė parduotuvėje nepamatysi. Kaskart tik stebėdavausi, kaip be konservantų jai visa tai pavyksta. Viliuosi, kada nors ateis tas etapas, kai man seksis auginti gėles ir tortus kepti pavyks taip kaip Konditerei.

7. Apuokas. Apuokas stiprus, matęs ir šilto, ir šalto. Apuokas simbolizuoja išmintį, todėl jis norėtų mane laikyti mokine, tačiau aš turiu savo filosofiją ir renkuosi autentišką, niekieno nepraeitą nepatirtą gyvenimo kelią. Vieni išmokina praktiškų dalykų, kitų duotos pamokos, užgriebia daug giliau. Su Apuoku išmokstu prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir rinktis, nes pasirinkimų visada yra. 

Būdama šioje žmonių kolekcijoje dar sužinau, kad esu moteris, nors iki tol galvodavau, kad - žmogus.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Minija suteka į Kuršių marias, marios - į jūrą, jūra - į kitas jūras ir vandenynus. Magiškasis RENATOS Mingės sapnas (Literatų stovykla)

1.Remkis penkiais šaltiniais, kad galėtum sakinį pasakyti. 2.Nėra „aš manau“, yra tik „aš žinau“. 3.Nėra „aš jaučiu“?
Keturi komisijos nariai, doktorantūros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas. Grupiokė vienintelė stovi prie pulto, kai pirmininkas kalba apie disertacijos praktinį pritaikomumą. Kad ne dvi, o netgi tris publikacijas per doktorantūros metus spėjo ji parašyti. Kutena grupiokę tie pasiekimai, kartkartėmis šypsosi, patikėjusi.  Ji po to nieko daugiau be mokslų daktaro diplomo nebegaus, nors labai tikėjo. Mudvi siejo milžiniški lūkesčiais. Mano - iš idealizacijos, jos – iš praktinių sumetimų.
Sėdžiu perregima universiteto auditorijoje, kur doktorantūros grupiokė tuoj pavirs mokslų daktare. Kaip nemiela man būti, matyti tuos veidus, kalbas jųjų girdėti. Rodos, dviejų metų tarpo nė nebuvo ir aš ta pati sunkiai situacijoje besigaudanti, beviltiškai atsilikusi doktorantė.
mes žaidžiam tik žaidžiam protingais garbingais paslaptingais lieknais jaunais turtingais laimingais mes žaid…