Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Žmonių kolekcija

Paskutinę dieną darbe tampu grimere


1. Žemaitis separatistas. Nuo pat pirmos dienos kalba pabrėžtinai žemaitiškai. Žemaitiją vadina šalimi, o žemaičių tarmę atskira kalba. Grasina, kad atsiskirs nuo Lietuvos ir kad Mindaugas buvo išdavikas, o Vytautas triskart pardavė Žemaitiją. Kolega savo entuziazmu greit užkrečia mane, taiso netarmiškai ištartus žodžius ir pagiria, kai pasakau ne "gieda giesmes", o "gyd gysmes". Atrandu savo krašto tarmę ir joje manęs laukiančias prasmes. 

2. Idėjomanas. Gaivališka jėga puola imtis naujų sumanymų. Truputį primena mano išradėją tėvą, kuris imasi naujų idėjų, bet ne viskam pabaigti jam pakanka vidinio parako. Teko girdėti, kad po penkių metų kūrybiškumas bus viena iš pagrindinių charakteristikų, kurių pageidaus darbdaviai.  Su Idėjomanu mudu kartą sekėme įtariamąjį nelegalą mašinų ardytoją. Idėjomanas buvo šturmanas, o aš vairuotojas, turėjęs nepamesti įtariamojo. Keisčiausi dalykai nutinka tik su Idėjomanu: jis praplečia mano suvokimo ribas, kokia gali būti edukacija; jis supažindina su tamsa, kurioje vėliau randu mitologines sakmes ir raganavimą artimą mano dūšiai.

3. Varlininkas. Vedėsi Varlininkas mane į rezervato pelkynų gilumą. Įžengti darėsi vis sunkiau. Kai praėjom raistus ir kemsynus, kai išbraidėm spanguolynus, kai jau šokinėjom nendrių kupstais, o tarpai tarp jų vis platėjo, briedmusės (dėl priklumo jas vadinau brudmusėmis) knibždėjo plaukuose, tada jau ketinau pasiduoti, ketinau pirmąkart Varlininkui pasiguosti, kad dar nesu buvus baisesnėj pekloj kaip čia... kai staiga pelkyno viduryje kolega parodo nuostabią salą (žmogaus čia jau daugiau nei 20 metų nė nebūta). Mokina Varlininkas atsekti spanguoliautojus niekadėjus, vandalus grybautojus, žvejus brakonierius ir geruosius žvėris. Skina gėles ir man dovanoja, sušnabždėdamas lotynišką jų pavadinimą. Jis minta kavom ir cigaretėm, jis varlių princas - ieško tos vienintelės tikrosios varlės smailiasnukės.

4. Standartinis žemaitis. Jis sėdas prie kavagerio stalo be žodžio ir kelias nuo jo be žodžių. Mes kalbamės be žodžių ir vienas kitą suprantam tiesiog be žodžių.  Tokių kaip jis kožnam Varnių kieme - tylenių, stiprių, patikimų ir nevedusių. Sako, reikia paskaičiuoti, po pirmu reikia pasiskaičiuoti, ar apsimoka vesti. Jei aprašyčiau žemaičius, kadaise kūlgrindas stačiusius, kryžiokus pelkėse skandinusius, tai jis būtų tas Standartinis žemaitis, ginęs savo žemes ir savo žmones.

5. Plunksna. Geras žmogus nematomas ir negirdimas. Kai jis pro šalį praeina - nė nepajusi. Plunksna tokia ir yra. Rafinuotos manieros, graži išorė, aukšta vidinė kultūra. Retas brangakmenis kalvotosios Žemaitijos tyrlaukiuose. Ji mokina mane „apvirškinti“ emocijas, kai noriu tiesiog primityviai pykti. Ji dalijasi moteriška išmintimi su manimi, ji mokina moteriškų gudrybių. Aš pirmąkart sužinau apie lūpų kontūro pieštuką... o kai Plunksna papasakoja apie antakių pieštuką, mano akys išsipučia taip pat, kaip pirmąkart pamačius liečiamąjį telefoną (negalėjau patikėti, kad tokie dalykai 21 a. jau išrasti !). Sekdama Plunksnos patarimų numetu net 2 kg.

6. Konditerė. Aš ir gėlės – du nesuderinami dalykai. Aš ir tortai – dar du nesuderinami dalykai. Man nesiseka auginti gėles ir pyragai ne visada nusiseka. O konditerė yra mano priešingybė, nes jai sekasi viskas, kur reikia tikslių apskaičiavimų. Tokių gardumynų, kuriuos ji išsikepusi atnešdavo į kavagerį nė parduotuvėje nepamatysi. Kaskart tik stebėdavausi, kaip be konservantų jai visa tai pavyksta. Viliuosi, kada nors ateis tas etapas, kai man seksis auginti gėles ir tortus kepti pavyks taip kaip Konditerei.

7. Apuokas. Apuokas stiprus, matęs ir šilto, ir šalto. Apuokas simbolizuoja išmintį, todėl jis norėtų mane laikyti mokine, tačiau aš turiu savo filosofiją ir renkuosi autentišką, niekieno nepraeitą nepatirtą gyvenimo kelią. Vieni išmokina praktiškų dalykų, kitų duotos pamokos, užgriebia daug giliau. Su Apuoku išmokstu prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir rinktis, nes pasirinkimų visada yra. 

Būdama šioje žmonių kolekcijoje dar sužinau, kad esu moteris, nors iki tol galvodavau, kad - žmogus.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI vasario 6-7 d.

  KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI, kuris, pasak meteorologų, nusimato . Sumaniau pasidalinti virtualiu ir kokybišku turiniu . Įkvepiančiu ir verčiančiu šioj nykumoj prisiminti žmogišką normalumą būti žmogumi tarp žmonių . • Dokumentinis filmas apie Vėrą Šleivytę, kilusią iš valstiečių ir ambicingai siekusią tapti menininke tarpukario Lietuvoje. https://www.youtube.com/watch?v=opyRwmCTANQ • • Aurimas Švedas kalba apie pseudoistorikus ir pseudoistorijos pavojus, ir skirtumus tarp mokslo ir entuziastingo istorijos interpretavimo. https://www.lrt.lt/.../dziazuojanti-istorija-griaunamoji... • • Skaitiniai. Kai į komiką, pažiūri rimtai - kai komikas tampa kultūrinės žiniasklaidos taikiniu. https://370.diena.lt/.../humoristas-henry-match.../... • • Artūras Sakalauskas prisimena sovietmečio Tauragę. Jo asmeninėje istorijoje nugula laikmečio fonas. Kas ta LAIVE? https://www.lrt.lt/.../gime-ta-pacia-diena-arunas... • • Dokumentinis filmas apie amžizmą. Santykis su senatve, kai

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

Islandai primena apie Palestiną

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu