Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Žmonių kolekcija

Paskutinę dieną darbe tampu grimere


1. Žemaitis separatistas. Nuo pat pirmos dienos kalba pabrėžtinai žemaitiškai. Žemaitiją vadina šalimi, o žemaičių tarmę atskira kalba. Grasina, kad atsiskirs nuo Lietuvos ir kad Mindaugas buvo išdavikas, o Vytautas triskart pardavė Žemaitiją. Kolega savo entuziazmu greit užkrečia mane, taiso netarmiškai ištartus žodžius ir pagiria, kai pasakau ne "gieda giesmes", o "gyd gysmes". Atrandu savo krašto tarmę ir joje manęs laukiančias prasmes. 

2. Idėjomanas. Gaivališka jėga puola imtis naujų sumanymų. Truputį primena mano išradėją tėvą, kuris imasi naujų idėjų, bet ne viskam pabaigti jam pakanka vidinio parako. Teko girdėti, kad po penkių metų kūrybiškumas bus viena iš pagrindinių charakteristikų, kurių pageidaus darbdaviai.  Su Idėjomanu mudu kartą sekėme įtariamąjį nelegalą mašinų ardytoją. Idėjomanas buvo šturmanas, o aš vairuotojas, turėjęs nepamesti įtariamojo. Keisčiausi dalykai nutinka tik su Idėjomanu: jis praplečia mano suvokimo ribas, kokia gali būti edukacija; jis supažindina su tamsa, kurioje vėliau randu mitologines sakmes ir raganavimą artimą mano dūšiai.

3. Varlininkas. Vedėsi Varlininkas mane į rezervato pelkynų gilumą. Įžengti darėsi vis sunkiau. Kai praėjom raistus ir kemsynus, kai išbraidėm spanguolynus, kai jau šokinėjom nendrių kupstais, o tarpai tarp jų vis platėjo, briedmusės (dėl priklumo jas vadinau brudmusėmis) knibždėjo plaukuose, tada jau ketinau pasiduoti, ketinau pirmąkart Varlininkui pasiguosti, kad dar nesu buvus baisesnėj pekloj kaip čia... kai staiga pelkyno viduryje kolega parodo nuostabią salą (žmogaus čia jau daugiau nei 20 metų nė nebūta). Mokina Varlininkas atsekti spanguoliautojus niekadėjus, vandalus grybautojus, žvejus brakonierius ir geruosius žvėris. Skina gėles ir man dovanoja, sušnabždėdamas lotynišką jų pavadinimą. Jis minta kavom ir cigaretėm, jis varlių princas - ieško tos vienintelės tikrosios varlės smailiasnukės.

4. Standartinis žemaitis. Jis sėdas prie kavagerio stalo be žodžio ir kelias nuo jo be žodžių. Mes kalbamės be žodžių ir vienas kitą suprantam tiesiog be žodžių.  Tokių kaip jis kožnam Varnių kieme - tylenių, stiprių, patikimų ir nevedusių. Sako, reikia paskaičiuoti, po pirmu reikia pasiskaičiuoti, ar apsimoka vesti. Jei aprašyčiau žemaičius, kadaise kūlgrindas stačiusius, kryžiokus pelkėse skandinusius, tai jis būtų tas Standartinis žemaitis, ginęs savo žemes ir savo žmones.

5. Plunksna. Geras žmogus nematomas ir negirdimas. Kai jis pro šalį praeina - nė nepajusi. Plunksna tokia ir yra. Rafinuotos manieros, graži išorė, aukšta vidinė kultūra. Retas brangakmenis kalvotosios Žemaitijos tyrlaukiuose. Ji mokina mane „apvirškinti“ emocijas, kai noriu tiesiog primityviai pykti. Ji dalijasi moteriška išmintimi su manimi, ji mokina moteriškų gudrybių. Aš pirmąkart sužinau apie lūpų kontūro pieštuką... o kai Plunksna papasakoja apie antakių pieštuką, mano akys išsipučia taip pat, kaip pirmąkart pamačius liečiamąjį telefoną (negalėjau patikėti, kad tokie dalykai 21 a. jau išrasti !). Sekdama Plunksnos patarimų numetu net 2 kg.

6. Konditerė. Aš ir gėlės – du nesuderinami dalykai. Aš ir tortai – dar du nesuderinami dalykai. Man nesiseka auginti gėles ir pyragai ne visada nusiseka. O konditerė yra mano priešingybė, nes jai sekasi viskas, kur reikia tikslių apskaičiavimų. Tokių gardumynų, kuriuos ji išsikepusi atnešdavo į kavagerį nė parduotuvėje nepamatysi. Kaskart tik stebėdavausi, kaip be konservantų jai visa tai pavyksta. Viliuosi, kada nors ateis tas etapas, kai man seksis auginti gėles ir tortus kepti pavyks taip kaip Konditerei.

7. Apuokas. Apuokas stiprus, matęs ir šilto, ir šalto. Apuokas simbolizuoja išmintį, todėl jis norėtų mane laikyti mokine, tačiau aš turiu savo filosofiją ir renkuosi autentišką, niekieno nepraeitą nepatirtą gyvenimo kelią. Vieni išmokina praktiškų dalykų, kitų duotos pamokos, užgriebia daug giliau. Su Apuoku išmokstu prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir rinktis, nes pasirinkimų visada yra. 

Būdama šioje žmonių kolekcijoje dar sužinau, kad esu moteris, nors iki tol galvodavau, kad - žmogus.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

BLOGo rašymas: trumpas prisistatymas

Popieriuje nugulusios mintys (autorės nuotrauka)

Pirmiausia, reikia pasidžiaugti, kad nepatekau į tą didumą BLOGo rašytojų, kuriems nepakanka parako tęsti darbo daugiau nei tris mėnesius, nes štai jau yra daugiau nei pusę metų, kaip reguliariai rašau ir pildau elektroninį dienoraštį, kurio mistifikuotas pavadinimas gali kažkiek klaidinti: SAPNALAIKIS. 
http://sapnalaikis.blogspot.com
Kodėl SAPNALAIKIS?

Sapnalaikio (ang. dreamtime) terminu yra grįstas Australijos aborigenų pasaulio kūrimosi/atsiradimo suvokimas. Jie tiki, kad kūrimo procesas nėra baigtinis, kad jis vyksta nuolatos (daugiau čia; http://sapnalaikis.blogspot.com/2014/08/sapnalaikis-mitinis-laikas-kai-zmoniu.html ) Prijaučiu įvairiems pasaulio tvarkos aiškinimams ir interpretavimams, o senesnių civilizacijos atstovų pasaulėžiūra garantuoja autentiškumą, todėl esu įsitikinusi, kad šiuolaikinis žmogus negali savęs bausti statydamas į kažkieno sukaltus rėmus. Jo pareiga - domėtis viskuo, taip susidarant aiškesnį vaizdą apie sav…

R. Karvelis poetinis performansas ROŽINI_S

Rugpjūčio 9 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pirmą kartą Tauragės pilyje (Dariaus ir Girėno g. 5) subūrė miestiečius didelei meno ir medijų šventei. Wide Wings,MO muziejus, T. Vosylius, J. Tulaitė, Bon Bon, V. Plungė, Meno Avilys, R. Požerskis, Apeirono teatras, Solo Ansamblis ir t.t. Šalia ryškių dalyvių mano, t.y. Renatos Karvelis, debiutinis meninis bandymas „Rožini_s“. „Rožini_s“ – dviprasmiška. Pirma, spalva, kuri asocijuojasi su mergaitiškomis naiviomis svajonėmis, lengvumu. Antra, sunkus maldos įrankis. Šis poetinis performansas specialiai sukurtas audiovizualinių menų festivaliui KVADRATU. Idėja kilo pamačius festivalio erdvėse parfuratoriumi išdaužytą giloką duobę. Surezonavo mintis apie moterų svajones, kurios nugrūdamos ateičiai arba kažkur į tokią vietą, kad nemaišytų praeiti dabarčiai. Jas mokina „būk žemiau už žolę“. O jei žemiau grindų lygio? Tekstinį poetinio performanso turinį sudarė trys kūriniai. Autentiškas 1983 balandžio 7 d. laiškas, išpažintinis eilėraštis…

savo laisve pasidalinau su tavim kaip ir

pasaukiau tau visus savo PIN kodus jei norėtum žinoti daugiau vikipedijoj įsivesk nelaisvė už 500 eurų plius PVM po parašais ant kairiojo popieriaus lapo sutartis laikina, nors galėčiau šį tą pakeist lytį, ilgį, standumą. baltos žuvys plauko kimčio rėmuose, kur kadais pats popiežius pirko ir vežės į romą. netikėjau, nors tu ką užsilipęs ant tvoros šaukės kaip kunigaikštis man amerika dar žiauriai toli, nebent titaniku [į kalbančiųjų įrankių kvartalą plauti baltųjų fasadų]
aut. r. karvelis