Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Trigubas skrydis

R. Karvelio fotomontažas
Rūtos asmenybės saldumas, lyg būtų pasikvepinus romanu "Kvepalai", nors suvalgyk gyvą ją tokią, kai kalba, kaip samprotauja. Pasiplaukiojimas drumzlinoje kūdroje su operos dainininke Saule, bauginantis jos ramumas (tokioj jaunystėj), pasakojimai apie preitus gyvenimus, nugulusius į pasąmonę greta Latte kavos puodelio. Sondros išmintis ant lieptelio, žvelgiant rentgenu į mūsų vaikus, šeriančius antis. Milgintos rupus tikrumas vidury nakties ant bendrabučio pagalvės sunkiais vokais. Poeto Mindaugo lyriškumas ir jo IXX a. meilės kančia, verta papildomo kambario jos bute. Jono bėgiojimai ant scenos, peržengtos ribos ir užtraukiami račiagai vietoj. Tado aukštakulniai ir naujoviškas laisvos Lietuvos piliečio pasaulis, telpantis į kosmetikinę. Vitalijaus metaliniai principai pačioje sočiausioje Telšių turizmo puotoje. Andiejaus fotoaparato blykstė Kvėdarnos kapinėse, suprantant, kad su  geležiniais kryžiais nejuokaujama. Tomo logika pelkėse ir fainiausias kalėdinis atvirukas darbo kabinete. Eglės laiškai iš Vokietijos - ji manyje įmato geometrijas, rašytojos sėkmę įžvelgia, kartais tikiu. Marijaus kapučino partija "Draugystėje" ir recenzija 370. Sandros redaktorės kultūringumas, nuvalant Jėzui Kristui raudoną nagų laką. Dainoros klausimai, kiek kilometrų ir kokia alga, pri(si)menant, kad mano laimė matuojama kitais matais.
Martyno savidestrukcija, mano tiesūs klausimai ir jo tiesūs atsakymai. Mykolo paslaptys, mes kažkokie draugai per laiką tapom. Viktorijos rytinis klausimas su košės likučiais puodo dugne ir dviprasmiški eilėraščiai. Ingridos lūpų, antakių ir gyvenimo kontūravimo pamokos volvo salone.
Mylimojo kvėpavimas, ačiū Dievui (o gal dievams?) už šitą kūną ir šį gyvenimą.
Sūnus - tai tebekuriamas Masterpiece!



Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI vasario 6-7 d.

  KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI, kuris, pasak meteorologų, nusimato . Sumaniau pasidalinti virtualiu ir kokybišku turiniu . Įkvepiančiu ir verčiančiu šioj nykumoj prisiminti žmogišką normalumą būti žmogumi tarp žmonių . • Dokumentinis filmas apie Vėrą Šleivytę, kilusią iš valstiečių ir ambicingai siekusią tapti menininke tarpukario Lietuvoje. https://www.youtube.com/watch?v=opyRwmCTANQ • • Aurimas Švedas kalba apie pseudoistorikus ir pseudoistorijos pavojus, ir skirtumus tarp mokslo ir entuziastingo istorijos interpretavimo. https://www.lrt.lt/.../dziazuojanti-istorija-griaunamoji... • • Skaitiniai. Kai į komiką, pažiūri rimtai - kai komikas tampa kultūrinės žiniasklaidos taikiniu. https://370.diena.lt/.../humoristas-henry-match.../... • • Artūras Sakalauskas prisimena sovietmečio Tauragę. Jo asmeninėje istorijoje nugula laikmečio fonas. Kas ta LAIVE? https://www.lrt.lt/.../gime-ta-pacia-diena-arunas... • • Dokumentinis filmas apie amžizmą. Santykis su senatve, kai

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

Islandai primena apie Palestiną

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu