Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Monologai ir dialogai

Autorės, įkvėpusios mane, ir aš
1. Kodėl aš rašau?
Nes per rašymą matau kitaip pasaulį, stipriau jį patiriu. Nes tikiu, kad rašydama išpildau save kaip unikalią asmenybę. Nes turiu vilčių pasiekti reikšmingų pasiekimų literatūroje. Manau, kad turiu tam talentą.

2. Kodėl rašau apie šeimą ir tikrus dalykus?
Aš rašau apie tai, kas yra mano (mano istorijos, mano praeitis, mano patirtys, mano idealizacijos, mano baimės, mano svajonės). Aš kalbu apie save ir tai nėra melas (Žr. žemiau "melas" aiškinimą). Blogoje literatūroje greit atskiriamas melas - t.y., kada autorius rašydamas siekia iškelti ir sureikšminti savo asmenį, sudaryti neteisingą vaizdą arba, kai autorius iki galo nesuvokia savo patirčių, tad rašo neadekvačiai, pats sau prieštarauja. Melas - t.y., kada meluoji ne kitiems, o sau.
Pirmieji autoriau kūriniai dažnai turi autoterapijos bruožų, nes jam rašymas yra lyg psichologo seansas. Pasitaiko, kad dažnai ties tuom rašytojo karjera ir baigiasi. Psichologijoje yra taikoma rašymo terapija. Taip gimė L. Buividavičiūtės eilėraščių rinkinys "Helsinkio sindromas".

3. Kodėl tau nerodžiau ir nesakiau?
Prieš keletų metų parodžiau mažą novelę, kur išgalvoti veikėjai buvo pavadinti tavo ir jo vardais. Tada sulaukiau ugningos reakcijos iš tavęs. Po to karto supratau, kad kūrybos klausimais į tave negaliu kreiptis - tu negali man teisingai patarti. Valdas mano kūrybos nevertina. Iš šeimos ir artimųjų nelaukiu, kad mano kūryba jiems patiks. Aš tesitikiu nesikišimo, netrukdymo, tolerancijos. Šitai mane augina kaip kūrėja, kuria apsisprendžiau būti. 

4. Kodėl aš renkuosi atvirumą?
Nes šventai tikiu, kad didesnė nuodėmė yra apgauti save nei svetimus. Kaip ir savižudybė yra didesnė nuodėmė nei žmogžudystė. Atvirumas yra svetimas žmonėms, augusiems sovietmetyje, kai nebuvo saugu sakyti tai, ką galvoji, kritikuoti autoritetų. Šičia atsiranda kartų skirtumas, nes mano karta jau augo laisvoje Lietuvoje, už kurią jūs ir kovojote. 


Kartą vaikystėje aš panorau gražios aksominės blizgančios suknelės su gėlytėmis ir karoliukais. Visos mergaitės tokias jau nešiojo, netgi ta iš vaikų namų tokią turėjo. Nuėjau pas tave ir pasakiau. Tu atkirtai:
- Kam tau tokia suknelė, kur visi nešioja? Geriau būk tokia, kuri ne kitiems iš paskos seka, o kurią iš paskos seka.

Aš tokia ir esu. Tie pirmieji sulaukia daug klausimų.

Komentarai

  1. Daryk ką privalai.
    Žmonės, sakydami savo nuomonę dažnai galvoja, kad sprendžia tavo problemas. Galvoja, kad klausdama jų nuomonės dėl to tu ir kreipiesi juos.

    Sunku pristatyti savo kūryba artimiesiems. Reikia odos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sako, su amžium ta oda storėja, rambėja randai. Apsivalymas nėra savaiminis procesas. Tam įvykti būtini išoriniai impulsai.

      Galop pasaulio centras yra ten, kur mes stovime. Pasaulį reik tvarkyti nuo centro.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Renatos KARVELIS 2017 metų skraidymo žemėlapis (su NUOTRAUKOMIS)

Vienais metais (o gal tai vyksta kasmet?) artėjant gruodžio 31 d. vidurnakčiui feisbukas prisipildė įvairių žmonių įrašais apie jų pragyventus metus. Rašydavo, kad buvę be galo puikūs metai ir išvardydavo (dažniausiai irpritagindavo) visus, kuriems jaučiasi dėkingi už pastūmėjimą, paskatinimą, palaikymą ar buvimą tiesiog greta.

Tais metais feisbuko draugų sėkmė erzino, nes apie savuosius taip pasakyti tikrai negalėjau - buvo prasti metai. Išoriškai išgyvenau tas mokslų nesėkmes, bet viduje liko vien griuvėsiai, iki pamatų nusiaubta. Reikėjo viską atstatyti šįkart taip, kad perlaikytų audras, kurios gyvenime dar užeis. 
2017 metai buvo "statybų metai". Aš kūriau save - Renatą Karvelis. Nauja įvairiapusiška veikla, "popamokinė" saviraiška, naujos pažintys, kvietimai dalyvauti, kvietimai padirbėti, idėjų lavina ir sėkmė, kai jos realizuojasi tarsi savaime be didelių kliūčių. 2017 metais skraidžiau, kur tik galėjau, kur tik sparnai valiojo mane nešti. 
VASARIS Skaityma…