Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Monologai ir dialogai

Autorės, įkvėpusios mane, ir aš
1. Kodėl aš rašau?
Nes per rašymą matau kitaip pasaulį, stipriau jį patiriu. Nes tikiu, kad rašydama išpildau save kaip unikalią asmenybę. Nes turiu vilčių pasiekti reikšmingų pasiekimų literatūroje. Manau, kad turiu tam talentą.

2. Kodėl rašau apie šeimą ir tikrus dalykus?
Aš rašau apie tai, kas yra mano (mano istorijos, mano praeitis, mano patirtys, mano idealizacijos, mano baimės, mano svajonės). Aš kalbu apie save ir tai nėra melas (Žr. žemiau "melas" aiškinimą). Blogoje literatūroje greit atskiriamas melas - t.y., kada autorius rašydamas siekia iškelti ir sureikšminti savo asmenį, sudaryti neteisingą vaizdą arba, kai autorius iki galo nesuvokia savo patirčių, tad rašo neadekvačiai, pats sau prieštarauja. Melas - t.y., kada meluoji ne kitiems, o sau.
Pirmieji autoriau kūriniai dažnai turi autoterapijos bruožų, nes jam rašymas yra lyg psichologo seansas. Pasitaiko, kad dažnai ties tuom rašytojo karjera ir baigiasi. Psichologijoje yra taikoma rašymo terapija. Taip gimė L. Buividavičiūtės eilėraščių rinkinys "Helsinkio sindromas".

3. Kodėl tau nerodžiau ir nesakiau?
Prieš keletų metų parodžiau mažą novelę, kur išgalvoti veikėjai buvo pavadinti tavo ir jo vardais. Tada sulaukiau ugningos reakcijos iš tavęs. Po to karto supratau, kad kūrybos klausimais į tave negaliu kreiptis - tu negali man teisingai patarti. Valdas mano kūrybos nevertina. Iš šeimos ir artimųjų nelaukiu, kad mano kūryba jiems patiks. Aš tesitikiu nesikišimo, netrukdymo, tolerancijos. Šitai mane augina kaip kūrėja, kuria apsisprendžiau būti. 

4. Kodėl aš renkuosi atvirumą?
Nes šventai tikiu, kad didesnė nuodėmė yra apgauti save nei svetimus. Kaip ir savižudybė yra didesnė nuodėmė nei žmogžudystė. Atvirumas yra svetimas žmonėms, augusiems sovietmetyje, kai nebuvo saugu sakyti tai, ką galvoji, kritikuoti autoritetų. Šičia atsiranda kartų skirtumas, nes mano karta jau augo laisvoje Lietuvoje, už kurią jūs ir kovojote. 


Kartą vaikystėje aš panorau gražios aksominės blizgančios suknelės su gėlytėmis ir karoliukais. Visos mergaitės tokias jau nešiojo, netgi ta iš vaikų namų tokią turėjo. Nuėjau pas tave ir pasakiau. Tu atkirtai:
- Kam tau tokia suknelė, kur visi nešioja? Geriau būk tokia, kuri ne kitiems iš paskos seka, o kurią iš paskos seka.

Aš tokia ir esu. Tie pirmieji sulaukia daug klausimų.

Komentarai

  1. Daryk ką privalai.
    Žmonės, sakydami savo nuomonę dažnai galvoja, kad sprendžia tavo problemas. Galvoja, kad klausdama jų nuomonės dėl to tu ir kreipiesi juos.

    Sunku pristatyti savo kūryba artimiesiems. Reikia odos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sako, su amžium ta oda storėja, rambėja randai. Apsivalymas nėra savaiminis procesas. Tam įvykti būtini išoriniai impulsai.

      Galop pasaulio centras yra ten, kur mes stovime. Pasaulį reik tvarkyti nuo centro.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

BLOGo rašymas: trumpas prisistatymas

Popieriuje nugulusios mintys (autorės nuotrauka)

Pirmiausia, reikia pasidžiaugti, kad nepatekau į tą didumą BLOGo rašytojų, kuriems nepakanka parako tęsti darbo daugiau nei tris mėnesius, nes štai jau yra daugiau nei pusę metų, kaip reguliariai rašau ir pildau elektroninį dienoraštį, kurio mistifikuotas pavadinimas gali kažkiek klaidinti: SAPNALAIKIS. 
http://sapnalaikis.blogspot.com
Kodėl SAPNALAIKIS?

Sapnalaikio (ang. dreamtime) terminu yra grįstas Australijos aborigenų pasaulio kūrimosi/atsiradimo suvokimas. Jie tiki, kad kūrimo procesas nėra baigtinis, kad jis vyksta nuolatos (daugiau čia; http://sapnalaikis.blogspot.com/2014/08/sapnalaikis-mitinis-laikas-kai-zmoniu.html ) Prijaučiu įvairiems pasaulio tvarkos aiškinimams ir interpretavimams, o senesnių civilizacijos atstovų pasaulėžiūra garantuoja autentiškumą, todėl esu įsitikinusi, kad šiuolaikinis žmogus negali savęs bausti statydamas į kažkieno sukaltus rėmus. Jo pareiga - domėtis viskuo, taip susidarant aiškesnį vaizdą apie sav…

R. Karvelis poetinis performansas ROŽINI_S

Rugpjūčio 9 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pirmą kartą Tauragės pilyje (Dariaus ir Girėno g. 5) subūrė miestiečius didelei meno ir medijų šventei. Wide Wings,MO muziejus, T. Vosylius, J. Tulaitė, Bon Bon, V. Plungė, Meno Avilys, R. Požerskis, Apeirono teatras, Solo Ansamblis ir t.t. Šalia ryškių dalyvių mano, t.y. Renatos Karvelis, debiutinis meninis bandymas „Rožini_s“. „Rožini_s“ – dviprasmiška. Pirma, spalva, kuri asocijuojasi su mergaitiškomis naiviomis svajonėmis, lengvumu. Antra, sunkus maldos įrankis. Šis poetinis performansas specialiai sukurtas audiovizualinių menų festivaliui KVADRATU. Idėja kilo pamačius festivalio erdvėse parfuratoriumi išdaužytą giloką duobę. Surezonavo mintis apie moterų svajones, kurios nugrūdamos ateičiai arba kažkur į tokią vietą, kad nemaišytų praeiti dabarčiai. Jas mokina „būk žemiau už žolę“. O jei žemiau grindų lygio? Tekstinį poetinio performanso turinį sudarė trys kūriniai. Autentiškas 1983 balandžio 7 d. laiškas, išpažintinis eilėraštis…

savo laisve pasidalinau su tavim kaip ir

pasaukiau tau visus savo PIN kodus jei norėtum žinoti daugiau vikipedijoj įsivesk nelaisvė už 500 eurų plius PVM po parašais ant kairiojo popieriaus lapo sutartis laikina, nors galėčiau šį tą pakeist lytį, ilgį, standumą. baltos žuvys plauko kimčio rėmuose, kur kadais pats popiežius pirko ir vežės į romą. netikėjau, nors tu ką užsilipęs ant tvoros šaukės kaip kunigaikštis man amerika dar žiauriai toli, nebent titaniku [į kalbančiųjų įrankių kvartalą plauti baltųjų fasadų]
aut. r. karvelis