Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Musei ir Dievas padeda


Saulė įsigalėjo mano kambaryje. Baltos užuolaidos taip vilioja, tarsi papildomos šviesos šaltinis. Taip norisi prie jų priglusti ir panirti toje akinančioje baltumoje. O man nuo jų skauda akis, bet neketinu atitraukti žvilgsnio nuo spindinčių baltų užuolaidų.

Juoda musė jau įlindus į užuolaidų klostes. Užuolaidos jai, kaip man balti debesys danguje. Tik aš negaliu prie jų prisiartinti, neturiu tokių stiprių sparnų, tik laibus pirštus, kuriais kažkur visąlaik kapstausi. Kažką vis tiek galop pasieksiu – nepasiduodu.

Musės mane nervoja. Jos trikdo sakrališką tylą šiame kambaryje, kur įsitaisiau savo darbo kabinetą, priešais saulės nuviekstą langą, maskuojamą baltų užuolaidų, skalbtų prieš porą mėnesių.

Kasdien užmušu po kelis vabzdžius, sumaniusius pasivaikščioti šiuo kambario baltu debesiu. „Štiš parazite, - sušunku pati sau, vydama įnamį. – Rado sau vietą, man priešais nosį duzgėti/bezdėti.“ Pasičiumpu musmušį. Ketvirtą šį sezoną, mat visi musmušiai baisiai geri meškerkočiai atrodo mano mažajam žvejui. Trenkiu per klostes. Visada manausi numušianti musę iš pirmo karto. Beveik niekada nepavyksta. Matau, kaip prieš smogimą musės kojytės įsitempia, ji lengvai pritupia, iš šono atrodo, kad susitraukia. Aš užsimoju, trenkiu, o musė lengvai ir baisiai greitai, kosminiu šviesos greičiu atsiplėšia nuo baltų užuolaidų ir paskrenda toliau, į saugesnę zoną. Supykstu. Ak, ta rupūžė dar priešinasi. Nukalsiu, vis tiek. Vėl taikausi, ji vėl paskrenda, o aš nepataikau. Įsiuntu. Aš čia kontroliuoju, aš čia namų šeimininkė, o tu tik įnamis, nepageidautinas. Tai tu parazitas, tai tu, ne aš. Nusitaikau kelis kartus, musė ištrykšta ant baltų užuolaidų. Jos viduriai įsigeria į užuolaidų skaistumą, suteršia mažytį jų lopinėlį. Debesyse taip nebūna, jie visada balti, arba juodi, persisunkę lietumi. Jie nebūna tokie išaudyti juodomis/raudomomis kulkomis kaip mano užuolaidos, neskalbtos du mėnesius.


Vėl nauja musė zvimbia kambaryje. Sklando ore, pakol suranda langą ir užuolaidas, viliojančias savo skastumu. Musė vėl įsitempia. Ji jau žino, kad aš tykau jos su musmušiu. Kažin, kas jai perduoda tą informaciją, kad ji bus tuoj užmušta. Kas ją perspėja slėptis. Musė turi baisiai gerą klausą. Ji visada išklauso to, Informatoriaus. Informatorius su muse yra prieš mane susimokę. Bet aš nepasiduodu. Nepasiduodantys galop vis tiek pasiekia savo tikslą. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Drag karalienė ir slemas (Dpoezijos sapnas)

1. Preliudija Nukryžiuotasis tokio dydžio kaip dešimtmetis vaikas, o patsai kryžius kokių keturių metrų aukščio stovi posūkyje į dvaro sodybą Daugodų kaime. Dievaži, pernai tas kryžius tikrai buvo mažesnis. Pagalvoju ir mane nukrečia lengvas šiurpuliukas - juk šį vakarą čia atvežu Drag karalienę!
2. Kryžkalnis - Raseiniai Smulkus vaikinukas išlipa iš autobuso. Ir tie įsivaizduojami "du metrai be kaklo" kaipmat dingsta. Jetus, kamera ne tik storina, bet ir aukština žmones. Pasakoju apie persirengimo kambarį, apie garso tikrinimo repeticiją, apie savanorius, kurie padės Drag šou metu. Nuvykus į vietą aprodau patalpas. - Žiūrėk, čia grindyse yra įduba. Turėsi saugotis, kad nenugriūtum. Kalbu ir įsivaizduoju tuos batus-žudikus, kurie po kelių valandų stragsės ant šių medinių grindų. 
3. Prieš veiksmą Vilniečiai slemeriai truputį vėlinasi. Ten beveik pusę pasirodymų dalyvių - tas ekipažas šiandien baisiai brangus. Temsta. Dovilė jau atvykusi, Mindaugas dar pakeliui, Samanta neatraš…

Doktorantūros diplomą prisimenant arba MOKSLINĖ TURISTĖ

Doktorantūros studijas turėjau baigti 2017 metais, nors mano griupiokė ginasi šiandien, 2018 spalio 12 d. - ši diena jai yra paskutinė. Nuo dabar ji bus Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Tiesa ta, kad kol kas darbo su mokslu grupiokė nesies - įsidarbino savivaldybėje aplinkos taršos (ar kažkokiam kitokiam) skyriuje. Ji tiria užklausimus, PAV'as ir atsakinėja į skundus, apie kertamus medžius uostamiestyje ir pan. Mokslo pasaulis labai keičiasi. Klaipėdos universiteto auditorijos tuštėja. Nebėra ir nebereikia dėstytojų, o mokslinės grupės stokoja projektų. Taip bent man pasakoja... Save laikau MOKSLINE TURISTE.
Tąkart, prieš porą metų sakiau: "Studijas nutraukiu." Nes sakyt "metu" nebūtų buvusi tiesa. Mesti - reiškia mesti kaip karštą bulvę, staiga ir neturint laiko pagalvoti. Mano atveju taip nebuvo. 2016 metais studijas nutraukiau. Ir tam žingsniui turėjau 6 mėnesius apgalvoti.
Tiesa ta, kad nebemačiau man priimtinų išeičių pabaigti darbą. Būtų reikėję…

Keista planeta

I.
Ji sakė, rašytoja, per susitikimą su skaitytojais, kai aš kiūtojau toje pilkoje masėje, ji sakė: -Galvojau, kad galėtum rašyti, kažkas prieš tai tau turi duoti leidimą. Sutikau su jos mintimis. Aš irgi taip galvojau. Tebegalvoju vis. -Gavau leidimą... - Rašytoja pasakojo. – Pradžioj turėjau daug autoritetų, bet per laiką... Dabar man niekas nėra autoritetas.
Kaip pavydėjau jai tos laisvės, kuri akivaizdžiai matėsi iš mano stebėjimo taško. Sėdėjau vos per penkis metrus nuo jos storapadžiais apautų pėdų. Ta moteris laisva nuo kalėjimo būti žiauriai gražiai. Ji buvo ypatingai graži, minkšto moteriško žvilgsnio, sveika ir puikiai apsirėdžiusi, bet - be aukštakulnių ji čia atėjo. Ir prievolė tuoj pat atsakyti, turėti savo atsakymą jau iškart kaip kareivis, kai klausiantysis vos tik atsikvepia, rašytojai, pasirodo, buvo svetima. Jai užduodavo klausimą, tada rašytoja nusukdavo akis į langą ir dar kurį laiką pasvajodavo.
Žavėjo ir erzino ta jos laisvė. Niekaip nesuvokiau, kaip kitas gali būti …