Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Vilniaus knygų mugė 2017

LRT Forumas skelbia Metų kūrybiškiausią knygą - G. Kazlauskaitės Singerstraum
Privalu patekti į rašytojų, skaitytojų, grafomanų religinę šventę, kartą metuose vykstančią - VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ. Nepaisant nuovargio ir vejama jaunatviško maksimalizmo ryžausi, susikrovusi kuprinę, ir aš tenais patekti. 

Kai pasiekiau sostinę, miestas dar tebemiegojo. 8 val. ryto gatvės tuščios, vitrinos užtemdytos, o durys visur dar užrakintos. Toks miestas man priimliausias kone, nes gatvės, pastatai kaip ir mano vienos tampa. Klajoklės-bastūnės būsena artima sielai, mėgaujuosi atvirai laikina miesto tuštuma. 

Planas buvo toks: įsigyti knygų iš sąrašo, kurias buvau iš anksto nusižiūrėjusi, ir sudalyvauti vienam tiesioginiam LRT Forumo renginyje. Dėl ilgos kelionės namo: autobuso, ėjimo pėsčiomis, vėl autobuso, tada mašina - privalėjau, kaip ta pelenė, ilgai neužtrukti puotoje. Juk nakties tamsa įsiurbia į save ne tik geras užmačias, idėjas, bet ir šiaip gerus žmones. 

Prasibraunu prie reikiamų leidyklų stendų, sugaunu akimis knygos viršelį, dirsteliu į knygos kainą, apsisuku ir nueinu. Blaivaus proto likučiai ragino norimas knygas geriau pasiimti iš bibliotekos nei imti ir pirkti tiesiai knygų mugėje. Atrodė, kad didieji leidyklų tinklai vis tik labai simboliškai sumažino literatūros kainas, o prie mažesniųjų leidyklų stendų, radau kūrinių net už 1 Eur. 
Pirmoje eilėje pirkiniai iš perkuknyga.lt prieš knygų mugę (buvo akcijos po 1 Eur.)
Antroje eilėje - Vilniaus knygų mugės 2017 laimikiai.

Ketinau įsigyti SAPIENS. GLAUSTA ŽMONIJOS ISTORIJA ir VARGAS DĖL LYTIES. FEMINIZMAS IR TAPATYBĖS APVERTIMAS bei Aušros Kaziliūnaitės "esu aptrupėjusios sienos" iš Kitos knygos, tačiau, musietais, reiks laukti kitos knygų mugės. Iš Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos stendo pasiėmiau Laimos Vincės dienoraštį LENINO GALVA ANT PADĖKLO. Tyto Alba nudžiugino M. Vilučio "Sriuba", mat "Tortą" ragavau ir likau suviliota šio grafiko tekstais, lyg kokiais apžavais be pradžios ir pabaigos. RATAS, kurį parašė Dave Eggers, o išvertė Marius Burokas, masino skaidrumo ir atvirumo tematika. Vienintelė knyga, kurią ketinau ir pavyko įsigyti tai "Vilko vaikas...", ką tik išleistą Briedžio leidyklos prieš pat knygų muge. Greičiausiai, ištrauka iš knygos apie Rytprūsių mergaitės kančias, perskaityta Delfi.lt portale ir apsuko galvą, kad nusipirkau knygą nė nedvejodama. 

Taip pat "susipažinau" su K. Sabaliauskaitės SILVA RERUM IV ir Rimanto Kmitos PIETINIA KRONIKAS. Tekstų ištraukos publikuotos internete ir popierinėje spaudoje.

Po tiesioginio LRT Forumo laidos, kuomet M.Gailius su kitomis trimis kolegėmis iš Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto aptarė Kūrybiškiausių knygų 12-tuką ir paskelbė Giedrę Kazlauskaitę su SINGERSTRAUM konkurso laureate, dar kartą suskubau prie poezijos knygučių. Norėčiau namie poezijos turėti daugiau, bet priešingai nei su proza, poeziją labai baiminuosi pirkti - ji turi patikti, ją privalu įsimylėti. Prozą gali pusiau mylėti, pusiau ne, bet su poezija taip neina. Čia kaip su gyvu ir tikru žmogumi- reikia labai gerai apsižiūrėti, ką renkiesi... Profesionalų patarimai, žinoma, vilioja, tik tai nereiškia, kad ir man patiks.

Kuprinė jau veržė pečius, svarino nugarą nuo to sunkumo. Miglos žmonių tik tirštėjo, tad patraukiau namolio, kur esu laukiama ir pasiilgta. Žvilgsniu nusėdau dar kartą ant knygomis prikimštų lentynų, į žinomus ir nežinomus, matytus, nematytus žmones už prekystalių, dalinančius autografus.
 Nugirdau:
-Kūrinio pradžia turi sugriebti. Supranti!?
Sakytum, redaktorė, dalijo patarimą per prekystalį palinkusiai rašytojai, kuri pasirodė nematyta anksčiau. Nežinau, kaip ji, bet aš tai ištempusi ausis klausiausi ir apsimečiau, kad domiuosi Benedikto Januševičiaus "Žodžiais".

Autobuso lange keitės kraštovaizdis. Betraukdama iš pergrūstos kuprinės ausines, vieną jų nutraukiau, tad muziką klausiausi su viena, įkišta į dešinę ausį. Nekokybiškas garsas iškraipė visas mano mėgstamas Lemon Joy melodijas. Ir jei mano tuometinė būsena būtų filmo fragmentas, tai paliktas herojus raudotų vienui vienas tuščioje gatvėje, o ant jo staiga imtų lyti. Banalu. 

Vienišumas toks banalus. 





Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI vasario 6-7 d.

  KULTŪRINGOS REKOMENDACIJOS ŠALTAM SAVAITGALIUI, kuris, pasak meteorologų, nusimato . Sumaniau pasidalinti virtualiu ir kokybišku turiniu . Įkvepiančiu ir verčiančiu šioj nykumoj prisiminti žmogišką normalumą būti žmogumi tarp žmonių . • Dokumentinis filmas apie Vėrą Šleivytę, kilusią iš valstiečių ir ambicingai siekusią tapti menininke tarpukario Lietuvoje. https://www.youtube.com/watch?v=opyRwmCTANQ • • Aurimas Švedas kalba apie pseudoistorikus ir pseudoistorijos pavojus, ir skirtumus tarp mokslo ir entuziastingo istorijos interpretavimo. https://www.lrt.lt/.../dziazuojanti-istorija-griaunamoji... • • Skaitiniai. Kai į komiką, pažiūri rimtai - kai komikas tampa kultūrinės žiniasklaidos taikiniu. https://370.diena.lt/.../humoristas-henry-match.../... • • Artūras Sakalauskas prisimena sovietmečio Tauragę. Jo asmeninėje istorijoje nugula laikmečio fonas. Kas ta LAIVE? https://www.lrt.lt/.../gime-ta-pacia-diena-arunas... • • Dokumentinis filmas apie amžizmą. Santykis su senatve, kai

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas jos

Islandai primena apie Palestiną

  2019 metų Eurovizijos scenoje pasirodė islandus atstovaujanti grupė Hatari . Šie stebino konkurso žiūrovus savo muzikiniu kūriniu, gluminančiu įvaizdžiu ir komunikaciniais gebėjimais. Spaudos atstovai mielai kalbino grupės narius, kurie, rodės, jei neiškritę iš medžio , tai mažų mažiausiai atskridę tiesiai iš kosmoso . Personažai nedingdavo netgi nulipus nuo scenos. Jie kalbėjo apie antikapitalistinę veiklą ir tuo pačiu reklamavo menamos firmos geriamą vandenį. Visa tai lengvai šokiravo, nors Šiaurės šalių atstovai ir taip nevengia stebinti Europos. Tą padarė 2006 metais suomiai, kuomet sunkiojo roko-metalo grupė Lordi užgrojo kitonišką, iš tipinio eurovizinio konteksto iškrentantį, kūrinį Hard Rock Hallelujah . Melomanai tąkart suprato, kūrinys vertingas, o Europa išrinko juos kaip nugalėtojus, nors pradinė reakcija buvo grynas atmetimas: suomiai keitė nusistovėjusius tarptautinio muzikos konkurso dėsnius. Hatari – islandų techno, industrinio pankroko grupė iš Reikjaviko, kuri tu