Sapnalaikis

Palikti pėdsaką, apčiuopiamus įrašus žemės lapuose, kad kadanors ieškanti ir kankynėje pasiklydusi siela jais imtų sekti paskui, kad patekdami į vienas kito pasaulį, kad įmindami vienas antrą, atsakytume bent į dalį klausimų.

Žinoti. Kas čia aiškiai ką žino? Kaip vienas žmogus, kurį karts nuo karto stebiu online, paaiškino man: tik arkliui čia viskas aišku. Todėl galiu drąsiai daryti išvadą - nesu arklys, todėl ir kankinuosi klausimų klampynėje, niekaip neapsisprendžiu, pasilikt ar lipt lauk. Dažnai kyla klausimas, kodėl neatsidūriau laiku ir vietoj, kodėl tada nepadariau kitokio sprendimo, per dažnai skubėjau lyg būčiau vejama žvėries. Aišku viena, laiko atsukti jau nebeina atgal. Pataisyti neteisingo, kaip dabar lengviau manyti, sprendimo mygtuko undo nėra. Tada lieka tikėjimas-viskas čia pagal ano planą. Tačiau kiek ilgai ir ši pasaulėžiūra nekels nusivylimo. Kažkurį laiką, kol ant bako dugno dar yra degalų, galima važiuoti be atsargų. Tik viskas turėdamas pradžią, atranda ilgainiui savo pabaigą. O tada gelbsti tik laimėjimas. Žmogui reikia laimėjimų. Jie užpildo netektis, užkemša nusivylimo prakiurdytą sielą ir kurį laiką verčiau patikėti: aš esu laimingas, šįkart iš tikrųjų. Žinau, kad tai geri...

Nors zvelgiu i kita, Galiu matyti ten tik save. Gaila, ...ribotumas, Taciau tiesa jau tokia.* *-nelietuviskas raidynas.

Jei manes kas paklaustu, ar kuryboje yra autobiografijos ar tikru faktu. Sutrikciau, mat zmogus neturi galios atvaizduoti to, kas is tiesu neegzistuoja. Tai yra, per kurejo galva ir pirstus pereina realus dalykai. Tik galbut jie nera fiziskai apciuopiami, kitose dimensijose, ar kitame Zemes pusrutulyje. Kas sukuriama zmogaus galvoje, pries tai juk buvo visai kitur. Tad viskas realu.  O keisciausia yra tai, kad nuolatos mastydama apie kuriniu personazus, tiek isijauciu i ju gyvenima ir sprendizmas dilemas, kad is tiesu ima atrodyti, kad tai vyksta visai salia manes...* Creepy. *-naudotas nelietuviskas raidynas.