Nusižudžius
Robin Williams (1951-2014) internete pasirodė daug pranešimų apie galimas to
priežastis. Paaiškėjo komikas kentėjo nuo depresijos, alkoholizmo, turėjo kitų
sveikatos problemų. Nejučiomis aktoriaus gyvenimas ir jo pabaiga buvo sulyginta
su Vytauto Šapranausko (1958-2013) likimu. Ekrane šie žmonės mus kerėjo
ypatingu sąmoningumu, buvo itin originalūs. Tik išsijungus TV kameroms ir pasilikus
vienui vieniems įžymybės paskęsdavo liūdesio vandenyne su mažu alkoholio plaustuku
išsigelbėjimui.
Vaikystėje
svajojau, kaip būtų smagu incognito
įlysti į kito žmogaus galvą, pamatyti jo mintis. Knygose buvo paaiškinta, kad tokie
dalykai paprastai neįmanomi, o dabar kiekvieną dieną įsitikinu, kad visiškai
perprasti kitą žmogų per daug sunku. Taip pat ir su R.Williams, V. Šapranausku.
TV žiūrovai gali nesuprasti, kam reikia žudytis jei viskas, ko žmogus įprastai
gali norėti šiame materialiame pasaulyje jau yra. Nebereikia tiek daug kovoti
už vietą po saulę, reputacija susikurta, tai vertėtų tik džiaugtis ir mėgautis
kiekviena diena. Oi, užsimiršau...į kito galvą neįlysim, todėl spėlioti nelabai
neverta.
Abu
savižudybių atvejai sukrečia, nes to paprastai nesitikima iš sėkmingų ir žinomų
žmonių. Pastariesiems yra lengviau spręsti įvairias problemas, jie labiau
privilegijuoti. Tarkim, įžymybėms nereikia laukti eilėje pas gydytoją. Puikiausias
pvz.: kai neseniai dingus seimo narės vaikui įvairios institucijos stebėtinai operatyviai
sureagavo.
Pasak spaudos,
R.Williams nuolatos grūmėsi su alkoholizmu, gydėsi priklausomybę specialistų
pagalba. 2003 metais viešai prisipažino esantis alkoholikas. Štai kodėl jo
savižudybės faktas priverčia suklusti. Nejaugi alkoholizmas, alkoholizmo pasekmės,
depresija (nebeaišku kas nuo ko prasidėjo) paliečia net privilegijuotuosius?
Nejaugi liga nesirenka ką pasiimti? Tai, kaip reikėtų gelbėti tuos, kurie
pasislėpę tamsiame kamputyje kamuojasi?
Džiaugiausi,
kai pernai metais per TV ir radiją transliavo begalę socialinių reklamų. Jos
užsiminė, kad Lietuvoje žmonės serga ir kad jiems galime padėti užuot stovėdami
abejingi. Lietuviams neįprasta kištis į kito reikalus, mes esam šalta tauta.
Deja, reklamos sukosi vieną kitą mėnesį. Būtų išties naudinga, jei tokios socialinės
reklamos eitų nuolatos. Taip galėtumėm būti tikri, kad net specialiai
nesidomint informacija vis tiek pasiekia žmogų.
Apie
alkoholizmą reikia kalbėti nuolatos, ne tik tada, kada kažkas nusižudo.
Komentarai
Rašyti komentarą