Tapimas tėvais – tai vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo etapų. Dažnai
peržvelgus visą būtį būtent šis vaidmuo daro žmogaus egzistenciją prasmingesne.
Tuo tarpu vaikystės prisiminimai: kvapai, vaizdai, garsai ir kt., yra patys
įsimintiniausi ir vėliau kartodamiesi jau niekad nebe palieka to ryškaus pirmo
įspūdžio.
Išvydus savo
mažylį viduje kyla patys nuoširdžiausi jausmai, kyla natūralus noras jam daug
duoti ir suteikti pačias geriausias sąlygas. Tokią gražią akimirką niekas negalvoja,
kad duodami rūpestį ir šilumą, dažnai duodame ir potencialas problemas. Todėl
paskutiniu metu labai aktuali tapo sąmoningos tėvystės tema, juolab, kad
informacija apie šeimos psichologiją, tėvų ir vaikų santykius yra lengvai
prieinama. Siekiant
užauginti sveiką ir psichologiškai stabilią kartą, šiandien svarbu atsisakyti
pasenusių ir nebeveiksmingų vaikų auklėjimo stereotipų. Šeimose perduodamos
alkoholio vartojimo tradicijos paprastai nėra laikomos potencialiomis problemų
priežastimis.
Dažnai galime
išgirsti sakant, kad saikingas alkoholio vartojimas yra normalu ir natūralu,
tačiau blaivybės šalininkai su tuo nesutiktų. „Kultūringas“ alkoholio vartojimas
yra paprasčiausiai mitas, kuriuo patogu dangstytis, nenorint žiūrėti tiesai į
akis.
Alkoholis – psichologinę ir fizinę priklausomybę
keliantis mutagenas, kuris skatina vėžinių ląstelių vystymąsi. Juk ne be
reikalo ant popierinių alkoholio reklamų dedami įspėjimai apie vartojimo
riziką, tačiau pirkėjai jau priprato prie gazdinančių užrašų ir vartojimo
paprasčiausiai nebesureikšmina.
Autoavarijos, incidentai ir kt., kuomet turi
įsikišti policijos pareigūnai, medicinos darbuotojai ir kt., įvyksta būtent dėl
neblaivumo. Čia svarbu pažymėti, kad ne pati medžiaga kelia problemas, o
liberalus požiūris į jos vartojimą, susiformavęs okupacijos metais.
Alkoholis nėra nei maistas, nei vaistas.
Reguliarus jo vartojimas skatina socialinius, psichologinius pokyčius žmoguje,
išsivysto iškreipti bendravimo įpročiai, kai nuoširdžios atvirumo akimirkos
užklumpa esant tik neblaivam. Į reguliaraus vartojimo sąvoką įeina alkoholinių
gėrimų naudojimas per Naujuosius metus, Kalėdas, Velykas, gimtadienius,
vestuves ir pan., jei per kiekvienus Naujuosius metus išgeriate šampano,
vadinasi reguliariai vartojate.
Pradėkime nuo pat pradžių. Kai vaikas dar yra
mažas, jis intensyviai dalyvauja tėvų gyvenime, nes savimi pasirūpinti negali,
dar nėra savarankiškas. Tėveliai švęsdami įvairias šventes, kurių metu
tradiciškai vartojami alkoholiniai gėrimai, leidžia aplink lakstyti ir visą šią
„ceremoniją“ stebėti savo atžaloms. Pastarosios augdamos natūraliai siekia būti
kuo panašesnės į savo gimdytojus. Vaikai mažai ko mokosi iš tėvų, jie
paprasčiausiai ima pavyzdį.
Klasikinis vaizdelis, kai tėvelis gerdamas alų
sako sūnui: „Tau negalima, tu dar mažas.“ Vaikas negirdi to, kas jam sakoma.
Jis mato geriantį suaugusį žmogų, kuris bet kokiu atveju jam yra autoritetas.
Ir visai nesvarbu kokį pavyzdį rodo tėvai gerą ar blogą, vaikas neturi
pasirinkimo galimybės, nes natūraliai seka juo. Tą puikiai iliustruoja patarlė:
„Obuolys nuo obels netoli rieda.“ Vaikai geba labai gerai ir greitai perimti
tėvų elgesio modelius, todėl būtent šiuo etapu svarbu pažymėti tėvų atsakomybės
ir sąmoningumo svarbą. Ar mes tikrai norime vaikams perduoti šį „turtą“?
Didžioji dalis skaitytojų, perskaičiusių šiuos
žodžius mintyse pasakys: „Aš vartoju saikingai ir nematau tame jokios
problemos.“ Tačiau natūralus subjektyvus požiūris į save neatspindi realaus
vaizdo. Jei mieste padarytume apklausą ir kiekvienam sutiktajam užduotume vieną
ir tą patį klausimą: „Ar Jūs alkoholį vartojate saikingai?“ Visi iki vieno
atsakytų : „Taip, saikingai.“ Ir nebūtų svarbu kam kliuvo šis klausimas ar
gerbiamam medikui, ar eilinę dieną alkoholio padauginusiam žmogeliui.
Tiesa, yra grupė žmonių, kurie atsakys: „Ne, aš
nevartoju saikingai.“ Tai anoniminiai alkoholikai, kuriems gijimo procesas tik
prasideda sau nuoširdžiai ištarus minėtus žodžius.
Augant atžaloms tėveliai susiduria su įvairiais
sunkumais. Vienas jų - paauglystė, kuri puikiai atspindi tėvų auklėjimo broką,
kuomet vaikas akivaizdžiai parodo pačių gimdytojų trūkumus. Dauguma jų
ignoruoja problemų priežastis, ieškodami kaltų mokykloje, vaiko drauguose,
visur kitus, tačiau ne savyje. Būkime sąžiningi, visgi vaikas ateina iš šeimos.
Tėtis ir mama jam pirmaisiais dešimt metų atstoja
visą pasaulį, būtent tuo periodu formuojasi to mažo žmogaus pasaulėžiūra. Nevalia
numesti atsakomybės aplinkai. Mes esame patys atsakingi už bręstančią
individualybę, kuri toliau savarankiškai kurs savo gyvenimą, kuri pati kažkada
turės vaikų. Dėl žmogaus gyvenimo tęstinumo kitose kartose verta pokyčius
daryti dabar.
Pasaulyje yra daug vertingesnių ir tikresnių
dalykų nei neblaivios šventės, pasisėdėjimai ar pokalbiai prie taurės. Naudinga
ieškoti laimės ir gerų emocijų prasmingesnėje veikloje ir tuo pačiu to mokyti
vaikus. Pažanga ir asmeninis tobulėjimas šiandien yra neatsiejamas nuo sąmoningos
pasaulėjautos, todėl pokyčiai neišvengiami. Turėdami rankose galią kurti naujos
gyvybės likimą, darykime tai galvodami apie visų mūsų gerovę.
Iliustracija, puikiai atspindinti straipsnio mintį, paimta iš žemiau
pateikto internetinio puslapio.
Komentarai
Rašyti komentarą