Ka-karantinas

Kovo 13 d. iš ryto sirgo 3.
Kovo 20 d. vakare serga 63.

Prieš savaitę atrodė, kad virusas toli, o karantinas yra griežtoka pirminė priemonė. Jokio pasirengimo kaip ir nebuvo. Tik žinutės spaudoje, kad kažkas vyksta ES ir artėja arčiau LT. Mokyklas perdien uždarė. Įstaigos veikla, kur dirbu, irgi buvo uždrausta - jokių lankytojų ir renginių.

Savaitė nuotolinio darbo namuose greit tapo Švilpiko diena. Kartojasi dienos, rutina, sienos tos pačios, tik pižamą keičiu. Trečiadienį ar ketvirtadienį (nepamenu) išlindau į gatvę darbo reikalais. O ten, mano didžiam nustebimui, kuris virto į pasiutimą, pilna senjorų. Vaikšto šie lyg niekur nieko, po parankę susikibę, su pirkinių terbom šildosi pavasario +15°C. Gal jie delfio neskaito?

Tuo pačiu įpuolu į Vilkyškių pieninę šimtalapio. Pyrago nėra ir nebebus: žada parduotuvę uždaryti kuriam laikui. Pardavėjos pasibaisėjusios tirtančiais lankytojais ir tuo, kad nuo ryto iki 12 h. greitoji su sirenom jau keturis kartus pro šalį pralėkė, nors koronaviruso atvejų Tauragėje still zero.

Kažkur vyksta veiksmas, o mano bute švilpauja švilpiko ššš...dienos. Balkonas - tai ale laukas, šiukšlių išnešimas - jau nuotykis. Stebiu informaciją apie viruso plitimą. Tai užkrečia nerimu. Nors išsiaiškinu, kuo skiriasi UK koronaviruso strategija nuo Pietų Korėjos, kaip žmonių populiaciją paveiks skirtingi valstybių požiūriai į ligos sukėlėją. Lietuva tvarkosi palyginti gerai.

➡️Svarbu, kuo ilgiau ištempti nesusirgus.
➡️Svarbu, viruso kiekis, katras proporcingas kontaktams su kitais žmonėmis.
➡️Svarbu, dienotvarkė karantine.
➡️Svarbu, asmeninė erdvė, nes žmonės Kinijoje nuo per ilgo buvimo kartu ne tik mylėjosi, bet ir skyrėsi.

Pasiilgau žmonių. Naudojam kompiuterius ir telefonus bendravimui, bet nuo gyvo bendravimo pastarasis skiriasi. Gal mažiau kūno kalbos tame... Kalba yra ne tik žodžiai. Tai ir veido mimikos, atsidūksėjimai, akių kontakto dinamika. Bičiuliai siunčia funny cartoons about corona virus, kaip juokas mus išgelbės, kad korona sutikusi Chuck Noris dvi savaites praleido karantine. Žvengiam.

Pasako, kad korona jų nepaims. Nežinau, kaip, bet apsauginių kaukių pirkti vis dar nėra. Arba už trijų kambarių butą Vilniuje. Žmonės siuvasi kaukes. Galima ir su gėlytėm, daugkartinio naudojimo. Sako, kad sezonas bus ilgas, kuomet kaukė išliks must have liste. Aš tik ir laukiu, kada jagelavičiūtė jas ims reklamuoti.

Gatvėje senjorai ir sugrįžę emigrantai be saviizoliacijos. Seniūnai nedidelėse bendruomenėse net turi savo pimpačkiukus, katrie viską supasakoja, kada grįžo, kad nesėdėjo namie, o išsyk į trasą varė lankyti giminių, baliavoti. Tada sugaudo emigrantus ir pasodina į trobas be leidimo 14 d. išeiti laukan. Pasodina visą giminę kartu.

"Sipavičius gailisi vieno", kad pasiėmė siuntą iš laiškininkės rankų. Juk galėjo užkrėsti ją! Daininkas sakė, kad būdamas savo didelėje sodyboje kažkur už Vilniaus, pamiršo trumpam, kad jam saviizoliacija. Gerai, kad prieš kameras atsiminė - naudojo skype dėl saugumo.

Internete geriausi spektakliai, naujausi filmai, kultūriniai žurnalai be pinigų jau parsiduoda. KULTŪRA PIRMOJI, KAI BLOGAI, IR PASKUTINĖ, KAI GERAI. Be piningų irgi bus kultūra, nes žmogus yra kultūra (nebet bakterijų kultūra Petri lėkštelėj).

Teksto autorė - Renata Karvelis
Paveikslėlis iš interneto.