Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

#rūbinėsslemas #iškeiskPDRįKLP

Roberta Stonkutė, Mindaugas Laurinaitis ir Renata Karvelis

ežys rašydavo "atjungsim"
tele2 net nesivargina - išsyk atjungia
simonkė irgi rašinėja
už kiekvieną pavieluotą dieną
0,02 euriuko teks susimokieti
vienžo, poeto gyvenimas žiauriai pavojingas
knygų keturios ir taip jau porą mėnesių
tos banko durys atsiveria
kaišioju visur tas žalias korteles
kad mane pažymėtų
kad nebūčiau nelegalas
kaip meksikeitis kirtęs trampo sieną
tada jau tarp lentynų aš pasislėpsiu
nuo ežio, tele2 ir net nuo tos simonkės
aš jaučiu, yvė pati net negalvojo
kad jos vardu kas nors pinigus išsimušinės
už kiekvieną pavieluotą dieną 0,02 euriuko
ištrupinu pinigus už ambrazaitę ir trapius daiktus
už opulskaitės drožles ir už navaką - 100 du
navakas ne KLP, o PDR, ir ne atėjo, jau atvažiavo
ištrupinu pinigus už ambrazaitę ir trapius daiktus
už opulskaitės drožles ir už navaką, bus 100 du
ištrupinu laiką mesendžiariams ir feisbukui
dar retkarčiais instagramui
nemoku ir nenoriu mokytis naujovių
pavydžiu. dar sako, paims naikins laikų ženkliukus
jie kenkia psichikai
dabar apie poeziją. ji kaip šiuolaikinis menas
atrodo, tam pastangų nė nereikia
neina atskirt, kur gera poezija, o kur toks biški šūdas
kabojo sauka dvi kadencijas prezidentūroj
grybauskaitė baigė savo valdžią
bet paveikslo taip niekas ir nenupirko
mo, tie modernistai, tie verslininkai, tie biochemikai
užuodė ir pakabino sauką prie fondų ir kino salės
tarpą neišnaudotą ten turėjo
žinai, juokinga. jaučiu, ir jie to paveikslo neįpirks
kur du metus tas sauka rūpintojėlio poza
papuvusia blauzda, žaizdom ir votim prapūliavo
geriausias menininkas sėdi, tai bakūžėj dusetose (čia apie sauką)
geriausias rašytojas - tarnas paryžiaus salone (čia apie papievį)
o tas poetas, kur triukšmas ir gyvatės (pasiieškokit patys)
apsauginis valdovų rūmuos
sėdi rūbinėj šalia šiukšliadėžės ir…
renata karvelis, 2019 spalio 5 d. RŪBINĖS SLEMAS, Klaipėda

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Čiabukas POEMS AFTER SEX*: procesas

Palengva kyla lengvas chaosas ir pasibjaurėjimas prisikaupusiomis pakampėmis. Ten pilna popiergalių su mano tekstais. Jie užima visą lentynos viršų. Dulkija. Erzina. Elektroninis paštas užgrūstas eilėraščiais ir jie niekam kitam be manęs nereikalingi, įtikinėju save. „mano tėvas“ sulaukia teigiamos reakcijos per Klaipėdos spalio mėnesio slemą. Auditorija lieka nuščiuvusi, o aš laimiu to vakaro varžytuves. Gaunu pieštukinę su septyniais eurais. O į namus dar parsivežu kažką neaiškaus savo krūtinėje. Toks nedidelis, šiltas ir jaukus pasitikėjimo savo kūryba jausmas. Negaliu užmigti neaišku nuo ko. Žiūriu į floresencines žvaigždeles, prilipdytas ant kambario lubų. Prikaupusios lempos šviesos jos švyti tamsoje. Įsigalvoju. Prisimenu Sandros Bernotaitės vasarą padovanotą „Laisvę nuoga krūtine“. Pasiduodu nunešama minties apie knygą... čia ir dabar. Nelaukdama apdovanojimų, kurių nenusipelniau, diplomų, kurių vis dėl to negavau, leidimų iš aukščiau maketuoju savo pirmąją (ne)ofic...

Paliesti senatvės

Senatvė kaip procesas ir kaip žmogaus gyvenimo rezultatas visada intrigavo, nes ji neišvengiama. Kaip kažkada pasakė sesė: "Juoktis iš neįgalaus negalima, nes gal būt nereikės paragauti tokios dalios, tačiau pasijuokti iš seno ne nuodėmė - senais teks pabūti ir mums." Apie senatvę privengiama kalbėti, nes tai neretai siejama su ne pačiais maloniausiais gyvenimo atributais: ligomis, silpnumu, negebėjimu pasirūpinti savimi, nesiorientavimu, lėtesne reakcija, orumo praradimu. Senatvė nepopuliari tema. Jaunatvišku maksimalizmu trykštantys jaunuoliai veja nuo savęs mintis apie pilką senatvę manydami, kad liks nepaliesti šaltų ir bejausmių jos pirštų. Barbės veido moterys tiki, kad visa jų vertė sukoncentruota tik į išorinį grožį, kuris kasdien reikalauja solidžių investicijų, kad taip galima apgudrauti laiką. Bet net gi kremai ir plastinės operacijos nesustabdo rūsčios senatvės. Ką ji iš tiesų atima? Pirmiausia - sveikatą, blogiau - protą. Dažniausias scenarijus yra nep...

Eilėraštis "Tylos magija"

Tylos magija Autorės senas piešinys "Pokalbis. Sandėris" Ką, geriau tylėti? Susiraukti ir kampe sėdėti? Taip problemos nesisprendžia, Kai tavo burna užsisklendžia. Pakamuos mane tyla, Lyg bučiau visai maža. Dar numes griežtesnį žvilgsnį. Nesakysi, kad pasiilgsti. Gal užtilt reikėtų man? Gal užsidaryti kamaran? Taip tylėsime mes abu, Ale, spręsim be kalbų. Kas ką sakė? Pagalvojo? Ko nedarė? Kam numojo? Pratylėjus daug dienų, Kilo nemažai minčių. Juk liežuvis neturi nieko bendro, Su tuo, kas prikabinta prie šio sprando.