Paskutinę dieną darbe tampu grimere |
1.
Žemaitis separatistas. Nuo pat pirmos dienos
kalba pabrėžtinai žemaitiškai. Žemaitiją vadina šalimi, o žemaičių tarmę
atskira kalba. Grasina, kad atsiskirs nuo Lietuvos ir kad Mindaugas buvo
išdavikas, o Vytautas triskart pardavė Žemaitiją. Kolega savo entuziazmu greit
užkrečia mane, taiso netarmiškai ištartus žodžius ir pagiria, kai pasakau ne
"gieda giesmes", o "gyd gysmes". Atrandu savo krašto tarmę
ir joje manęs laukiančias prasmes.
2.
Idėjomanas. Gaivališka jėga puola imtis naujų
sumanymų. Truputį primena mano išradėją tėvą, kuris imasi naujų idėjų, bet ne
viskam pabaigti jam pakanka vidinio parako. Teko girdėti, kad po penkių metų
kūrybiškumas bus viena iš pagrindinių charakteristikų, kurių pageidaus
darbdaviai. Su Idėjomanu mudu kartą sekėme įtariamąjį nelegalą
mašinų ardytoją. Idėjomanas buvo šturmanas, o aš vairuotojas, turėjęs nepamesti
įtariamojo. Keisčiausi dalykai nutinka tik su Idėjomanu: jis praplečia mano
suvokimo ribas, kokia gali būti edukacija; jis supažindina su tamsa, kurioje
vėliau randu mitologines sakmes ir raganavimą artimą mano dūšiai.
3. Varlininkas. Vedėsi
Varlininkas mane į rezervato pelkynų gilumą. Įžengti darėsi vis sunkiau. Kai
praėjom raistus ir kemsynus, kai išbraidėm spanguolynus, kai jau šokinėjom
nendrių kupstais, o tarpai tarp jų vis platėjo, briedmusės (dėl priklumo jas
vadinau brudmusėmis) knibždėjo plaukuose,
tada jau ketinau pasiduoti, ketinau pirmąkart Varlininkui pasiguosti, kad dar
nesu buvus baisesnėj pekloj kaip čia... kai staiga pelkyno viduryje kolega
parodo nuostabią salą (žmogaus čia jau daugiau nei 20 metų nė nebūta). Mokina Varlininkas
atsekti spanguoliautojus niekadėjus, vandalus grybautojus, žvejus brakonierius
ir geruosius žvėris. Skina gėles ir man dovanoja, sušnabždėdamas lotynišką jų
pavadinimą. Jis minta kavom ir cigaretėm, jis varlių princas - ieško tos
vienintelės tikrosios varlės smailiasnukės.
4. Standartinis žemaitis.
Jis sėdas prie kavagerio stalo be žodžio ir kelias nuo jo be žodžių. Mes
kalbamės be žodžių ir vienas kitą suprantam tiesiog be žodžių. Tokių kaip
jis kožnam Varnių kieme - tylenių, stiprių, patikimų ir nevedusių. Sako, reikia
paskaičiuoti, po pirmu reikia pasiskaičiuoti, ar apsimoka vesti. Jei aprašyčiau
žemaičius, kadaise kūlgrindas stačiusius, kryžiokus pelkėse skandinusius, tai
jis būtų tas Standartinis žemaitis, ginęs savo žemes ir savo žmones.
5. Plunksna. Geras žmogus nematomas ir negirdimas. Kai jis pro šalį praeina - nė nepajusi. Plunksna tokia ir yra. Rafinuotos manieros, graži išorė, aukšta vidinė kultūra. Retas brangakmenis kalvotosios Žemaitijos tyrlaukiuose. Ji mokina mane „apvirškinti“ emocijas, kai noriu tiesiog primityviai pykti. Ji dalijasi moteriška išmintimi su manimi, ji mokina moteriškų gudrybių. Aš pirmąkart sužinau apie lūpų kontūro pieštuką... o kai Plunksna papasakoja apie antakių pieštuką, mano akys išsipučia taip pat, kaip pirmąkart pamačius liečiamąjį telefoną (negalėjau patikėti, kad tokie dalykai 21 a. jau išrasti !). Sekdama Plunksnos patarimų numetu net 2 kg.
5. Plunksna. Geras žmogus nematomas ir negirdimas. Kai jis pro šalį praeina - nė nepajusi. Plunksna tokia ir yra. Rafinuotos manieros, graži išorė, aukšta vidinė kultūra. Retas brangakmenis kalvotosios Žemaitijos tyrlaukiuose. Ji mokina mane „apvirškinti“ emocijas, kai noriu tiesiog primityviai pykti. Ji dalijasi moteriška išmintimi su manimi, ji mokina moteriškų gudrybių. Aš pirmąkart sužinau apie lūpų kontūro pieštuką... o kai Plunksna papasakoja apie antakių pieštuką, mano akys išsipučia taip pat, kaip pirmąkart pamačius liečiamąjį telefoną (negalėjau patikėti, kad tokie dalykai 21 a. jau išrasti !). Sekdama Plunksnos patarimų numetu net 2 kg.
6. Konditerė.
Aš ir gėlės – du nesuderinami dalykai. Aš ir tortai – dar du nesuderinami
dalykai. Man nesiseka auginti gėles ir pyragai ne visada nusiseka. O konditerė
yra mano priešingybė, nes jai sekasi viskas, kur reikia tikslių apskaičiavimų. Tokių
gardumynų, kuriuos ji išsikepusi atnešdavo į kavagerį nė parduotuvėje
nepamatysi. Kaskart tik stebėdavausi, kaip be konservantų jai visa tai
pavyksta. Viliuosi, kada nors ateis tas etapas, kai man seksis auginti gėles ir
tortus kepti pavyks taip kaip Konditerei.
7. Apuokas. Apuokas
stiprus, matęs ir šilto, ir šalto. Apuokas simbolizuoja išmintį, todėl jis
norėtų mane laikyti mokine, tačiau aš turiu savo filosofiją ir renkuosi
autentišką, niekieno nepraeitą nepatirtą gyvenimo kelią. Vieni išmokina
praktiškų dalykų, kitų duotos pamokos, užgriebia daug giliau. Su Apuoku
išmokstu prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir rinktis, nes pasirinkimų
visada yra.
Būdama šioje žmonių kolekcijoje dar sužinau, kad esu moteris, nors iki tol galvodavau, kad - žmogus.
Komentarai
Rašyti komentarą