Visi metų laikai yra nuostabūs. Galime pasidžiaugti, kad jų turime bent keturis. Ilgėjančius, trumpėjančius, ryškius ir nelabai - tačiau keturis. Dar prisimename, ką reiškia tikra žiema su -20, apie vasarą skaudu kalbėti, nes ji per trumpa. O sausas ankstyvas ruduo visada asocijuojasi su nauja mokslų pradžia.
Prisimenu, kaip su nekantrumu laukdavau kiekvienos rugsėjo 1-osios. Kvepėjo knygos ir nauji sąsiuviniai, o voratinkliai užkibdavo ant kelnių, kai trumpindama kelią namo pasukdavau per pievą. Vėliau po magistro paskaitų vakare skubėdavau namo, takelis vedė per mažą parkelį, kuriame augo daug kaštonų, vėjui sustiprėjus medžių lapai nuklodavo takelį. Žvelgdama į pageltusius medžių lapus, užmiršdavau besivelkančius darbus ir įkyrias problemas, o džiaugdavausi gamta, nusiramindavau.
Ruduo ramina, jis lyg sako, kad bėgti nereikia, kad nereikia skubėti, kad viskas vyksta taip kaip turi būti, kad po vasaros, bus ruduo, o po jo žiemą ir pavasaris. Kaip ir žmogaus gyvenime viskas vyksta savo laiku, norisi užbėgti už akių ar vilktis, tačiau nurimus emocijos ir iš naujo pervertinus situaciją, staiga ateina suvokimas - taip ir turėjo būti.
R.
Komentarai
Rašyti komentarą