Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

o jeigu nieko nenutiks?


praeis pro šalį sėkmingas horoskopas
tuo tarpu, kai aš miegosiu
kai prausiuos, o gal sėdėsiu tualete
per tarpą? rūšies auka, kaip pasakytų
antroji lytis, simone de beauvior
ne vyras, ne sutuoktinis, nes partneris
nu tipo kaip versle, kur 50%:50%
ar ten, kur tu esi, karantinas švelnus, paklausiu
nes, pavyzdžiui, Prancūzijoj, kad išeitų iš trobos jiems raštų reikia
o Italijoj, nespėja kremuoti po nakties, tryliktos, penktadienio, pilnaties
sapnuoju, kad galima tik vieną žodį pasakyti
todėl taupau taupau ir visą rytą tyliu
nepamenu, kada tiek melavau
tiksliau akių veidrodžiuose sakė neteisybę
platino feikines reklamas, video, konkursėlius dalinosi, bendrino, postino ant sienos
kad išgyventum, tau krūtų nereikia
galėtų jas bet kada nupjauti, žinojai?
vis tiek toliau kviepuočiau kiekvieną rytą
tyliai pagalvoju: graži dėl to, kad noriu ar kad reikia?
vėl laimi jaunesni (pavydas, menka savivertė, tinginystė, norėjimas trijų pasaulių vienu metu) 1992, 1991, 1994
atsiprašome, šįmet jūs nepatekote
ką pasakytų sabaliauskaitė apie moteris?
apie rašytojus iš kaimo?
juk nustatyta, kad būtum LRS turi būt:
pirma, gimęs kaime
antra, tėvas standartinis sovietas
poetė bastos po gavelio kiemus neatpažindama gimtinės
tūkstantmetės sienos grindiny
kolonkės su lenkišku popsu skleidžias
pro fortkę, kai džiūsta pedantiškai pasvertos kojinės, o tolimam kampe užkrauta knygų turėtų būt romantiška, o jeigu ne
tai bent bohemiška
vyras ir moteris susitinka šventei, ne vergystei ne pavergimui. 50%:50%
-------------------------------------------------
pask. ž. vistiek būtų myliu
tekstas - @renatakarvelis
piešinys - Rade Juò

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Paliesti senatvės

Senatvė kaip procesas ir kaip žmogaus gyvenimo rezultatas visada intrigavo, nes ji neišvengiama. Kaip kažkada pasakė sesė: "Juoktis iš neįgalaus negalima, nes gal būt nereikės paragauti tokios dalios, tačiau pasijuokti iš seno ne nuodėmė - senais teks pabūti ir mums." Apie senatvę privengiama kalbėti, nes tai neretai siejama su ne pačiais maloniausiais gyvenimo atributais: ligomis, silpnumu, negebėjimu pasirūpinti savimi, nesiorientavimu, lėtesne reakcija, orumo praradimu. Senatvė nepopuliari tema. Jaunatvišku maksimalizmu trykštantys jaunuoliai veja nuo savęs mintis apie pilką senatvę manydami, kad liks nepaliesti šaltų ir bejausmių jos pirštų. Barbės veido moterys tiki, kad visa jų vertė sukoncentruota tik į išorinį grožį, kuris kasdien reikalauja solidžių investicijų, kad taip galima apgudrauti laiką. Bet net gi kremai ir plastinės operacijos nesustabdo rūsčios senatvės. Ką ji iš tiesų atima? Pirmiausia - sveikatą, blogiau - protą. Dažniausias scenarijus yra nep...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Čiabukas POEMS AFTER SEX*: procesas

Palengva kyla lengvas chaosas ir pasibjaurėjimas prisikaupusiomis pakampėmis. Ten pilna popiergalių su mano tekstais. Jie užima visą lentynos viršų. Dulkija. Erzina. Elektroninis paštas užgrūstas eilėraščiais ir jie niekam kitam be manęs nereikalingi, įtikinėju save. „mano tėvas“ sulaukia teigiamos reakcijos per Klaipėdos spalio mėnesio slemą. Auditorija lieka nuščiuvusi, o aš laimiu to vakaro varžytuves. Gaunu pieštukinę su septyniais eurais. O į namus dar parsivežu kažką neaiškaus savo krūtinėje. Toks nedidelis, šiltas ir jaukus pasitikėjimo savo kūryba jausmas. Negaliu užmigti neaišku nuo ko. Žiūriu į floresencines žvaigždeles, prilipdytas ant kambario lubų. Prikaupusios lempos šviesos jos švyti tamsoje. Įsigalvoju. Prisimenu Sandros Bernotaitės vasarą padovanotą „Laisvę nuoga krūtine“. Pasiduodu nunešama minties apie knygą... čia ir dabar. Nelaukdama apdovanojimų, kurių nenusipelniau, diplomų, kurių vis dėl to negavau, leidimų iš aukščiau maketuoju savo pirmąją (ne)ofic...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

MONOLOGAS PO POKALBIO SU FILOSOFU: kodėl jie vis dar nori perprasti menininkus? [s ą m o n ė s s r a u t a s, 2020 rugsėjo 9 d.]

  po jurgos ivanauskaitės mirties buvo sukurtas dokumentinis filmas, taip dažnai nutinka. filme atsidūrė rašytojos kažkada daryti interviu, visokių video fragmentai iš laidų, iš kelionių, nuotraukos, autorinių tekstų citatos, piešiniai, mat rašytoja buvo ir grafikė. laidos autoriai papildomai klausinėjo žmonių, kad tie papasakotų apie jurgos ivanauskaitės tikrąjį, neafišuotą gyvenimą. reziumuojant filme pasakė, kaip išvadą kokią, kad jurga visą gyvenimą draskėsi, keliavo, kūrė, rašė, darė neįtikėtinus dalykus vien dėl to, kad jai trūko tėvo. kad rašytoja ilgėjosi to vyro savo gyvenime, kuris ją mažytę ant mamos rankų paliko. ir viskas. ir taškas. vienžodžiu, per vieną akademinę valandą suarchyvavo visą rašytojos gyvenimą. suvedė jį į vienintelį tašką, paaiškinimą – ji neturėjo tėvo, ji augo be biologinio tėvo. viskas su ja aišku, supratom, galime įdėti į stalčiuką, nebėr ko gilintis. visus jos gyvenimo paslėpsnius atvėrėme, visas spintas išknisome, visus palovius išžiūrėjome, visas...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau