Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

R. Karvelis poetinis performansas ROŽINI_S

Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)

Rugpjūčio 9 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pirmą kartą Tauragės pilyje (Dariaus ir Girėno g. 5) subūrė miestiečius didelei meno ir medijų šventei. Wide Wings, MO muziejus, T. Vosylius, J. Tulaitė, Bon Bon, V. Plungė, Meno Avilys, R. Požerskis, Apeirono teatras, Solo Ansamblis ir t.t. Šalia ryškių dalyvių mano, t.y. Renatos Karvelis, debiutinis meninis bandymas „Rožini_s“.
„Rožini_s“ – dviprasmiška. Pirma, spalva, kuri asocijuojasi su mergaitiškomis naiviomis svajonėmis, lengvumu. Antra, sunkus maldos įrankis. Šis poetinis performansas specialiai sukurtas audiovizualinių menų festivaliui KVADRATU. Idėja kilo pamačius festivalio erdvėse parfuratoriumi išdaužytą giloką duobę. Surezonavo mintis apie moterų svajones, kurios nugrūdamos ateičiai arba kažkur į tokią vietą, kad nemaišytų praeiti dabarčiai. Jas mokina „būk žemiau už žolę“. O jei žemiau grindų lygio?
Tekstinį poetinio performanso turinį sudarė trys kūriniai. Autentiškas 1983 balandžio 7 d. laiškas, išpažintinis eilėraštis ir ekspresyvus sleminis tekstas. Laiškas mano giminės relikvija, o likusieji - autoriniai. Emocinis krūvis iš anksto suplanuotas. Nuo ankstyvojo sovietmečio realijų iki abstrakčios vidinės 21 amžiaus laisvės.
Kaip autorė negalėjau numatyti galutinio rezultato, kurį patirs susirinkusi auditorija. Būdama kūrybos procese, natūraliai prarandu nešališkumo pojūtį. Idėjiškai prie pasirodymo prisidėjo R. Vaitkus. Davė praktinių patarimų, kurie galop tikslingai subėgo į vientisą išbaigtą vaizdinį.
Prieš pasirodymą visame aukšte garsiai skamba audio novelės įrašas „Aš žinau, žinau“ (aut. R. Karvelis, 2016 m. Nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=2h7skKgvhgY&t=177s). Paruoštoje duobėje egzistencinis užrašas „Čia galėtų būti tavo vieta“ verčia kažkaip nejaukiai pasijausti. Kas čia bus? Iš griovio kyla du gyvi medeliai, šalia – rožinių laiškelių takas patiestas. Patalpoje tvyro raudona dusli šviesa. Moteris nuo galvos iki kojų visa rožinė, primena anime heroję. 19:30 val. ji gulasi į duobės karstą. Pasigirsta „Cigarettes After Sex“ kuriamos muzikos akordai ir rožinės moters balsas: „Sveiki, tėveliai, turėdamas laisvo laiko, nusprendžiau jums parašyti laišką...“ Po poetinio seto, kuris truko apie 10 minučių, pakviečiu visus nuo grindų pasiimti su savimi po laiškelį. „Rožini_s“ kartojamas 4 kartus.
Pirmojo pasirodymo specialiai laukė geras būrys tauragiškių. Jau pažįstamos moksleivės iš anksto užsiėmė geriausias vietas. Vėliau jos sveikino, dėkojo už pasirodymą. Net dovanų gavau. Žmonių refleksijose vyravo pozityvas. Mačiau, daug kas fotografavo mano pasirodymą, kėlė į internetą su ta intencija, kaip vieną iš paveikiausių festivalio išgyvenimų.

„Tavo performansas mane sukrėtė. Šviesos, muzika, tekstas, užrašas duobėje. Aš suvokiau, kad nesvarbu, kaip žmogus begyventų. Jis būtų geras ar blogas. Visi gyvenimo rezultatai tiesiog nueina į vieną vienintelę duobę.“ J.P.

„Man patiko tavo pasirodymas. Pradžioje ištiko nuostaba, beveik šokas, suvokiant kiek pas tavęs yra daug vidinės laisvės. Kol tu gulėjai duobėje, visąlaik save greta tavęs matavausi. Lyginau, ar aš taip išdrįsčiau ir kokius eilėraščius skaityčiau. Kuo toliau, tuo labiau atsipalaidavau per tavo performansą. Suvokiau, kad mes patys sau susikuriam ribas, kas galima, o kas negalima. Tu tobulėji.“ V. J.

 
Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)
 
Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)
 
Akimirka iš poetinio performanso "Rožini_s" (nuotr. aut. J. Petkevičius)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Paliesti senatvės

Senatvė kaip procesas ir kaip žmogaus gyvenimo rezultatas visada intrigavo, nes ji neišvengiama. Kaip kažkada pasakė sesė: "Juoktis iš neįgalaus negalima, nes gal būt nereikės paragauti tokios dalios, tačiau pasijuokti iš seno ne nuodėmė - senais teks pabūti ir mums." Apie senatvę privengiama kalbėti, nes tai neretai siejama su ne pačiais maloniausiais gyvenimo atributais: ligomis, silpnumu, negebėjimu pasirūpinti savimi, nesiorientavimu, lėtesne reakcija, orumo praradimu. Senatvė nepopuliari tema. Jaunatvišku maksimalizmu trykštantys jaunuoliai veja nuo savęs mintis apie pilką senatvę manydami, kad liks nepaliesti šaltų ir bejausmių jos pirštų. Barbės veido moterys tiki, kad visa jų vertė sukoncentruota tik į išorinį grožį, kuris kasdien reikalauja solidžių investicijų, kad taip galima apgudrauti laiką. Bet net gi kremai ir plastinės operacijos nesustabdo rūsčios senatvės. Ką ji iš tiesų atima? Pirmiausia - sveikatą, blogiau - protą. Dažniausias scenarijus yra nep...

Čiabukas POEMS AFTER SEX*: procesas

Palengva kyla lengvas chaosas ir pasibjaurėjimas prisikaupusiomis pakampėmis. Ten pilna popiergalių su mano tekstais. Jie užima visą lentynos viršų. Dulkija. Erzina. Elektroninis paštas užgrūstas eilėraščiais ir jie niekam kitam be manęs nereikalingi, įtikinėju save. „mano tėvas“ sulaukia teigiamos reakcijos per Klaipėdos spalio mėnesio slemą. Auditorija lieka nuščiuvusi, o aš laimiu to vakaro varžytuves. Gaunu pieštukinę su septyniais eurais. O į namus dar parsivežu kažką neaiškaus savo krūtinėje. Toks nedidelis, šiltas ir jaukus pasitikėjimo savo kūryba jausmas. Negaliu užmigti neaišku nuo ko. Žiūriu į floresencines žvaigždeles, prilipdytas ant kambario lubų. Prikaupusios lempos šviesos jos švyti tamsoje. Įsigalvoju. Prisimenu Sandros Bernotaitės vasarą padovanotą „Laisvę nuoga krūtine“. Pasiduodu nunešama minties apie knygą... čia ir dabar. Nelaukdama apdovanojimų, kurių nenusipelniau, diplomų, kurių vis dėl to negavau, leidimų iš aukščiau maketuoju savo pirmąją (ne)ofic...

Laiškas – knygos aptarimas: Romain Gary AUŠROS PAŽADAS

Romain Gary Kai vis primindavai AUŠROS PAŽADĄ antrą ar trečią kartą, viduje kilo pasipriešinimas raginimui ir tuo pačiu elementarus poreikis žinoti tai, ką žinai tu ir Aušra. Judvi abidvi buvot skaičiusios Romain Gary autobiografinį romaną. Tu prisiminei autoriaus motinos neapsakomas pastangas rasti sūnuje užslėptus menininko talentus, jo paties nesuskaičiuojamas rašymo valandas, pakol jis ėmė ir parašė kažką genialaus, o Aušra - tą pjaustomą ir valgomą kaliošą. O, kaip norėčiau pastovėti greta namo, kuriame Romain augo, kurio gyventojus autoriaus motina prajuokino savo pareiškimais apie didingą sūnaus ateitį, kurio kiemo malkų stirtoje slėpėsi ir jau būdamas vaikas ketino pribaigti savo gyvenimą. (Vilnius netoli, J. Basanavičiaus gatvę rasiu. Ir tą namą rasiu, jis juk pažymėtas iškilminga lenta.) Knygą pribaigiau šiandie paryčiais. Tu negalėjai patikėti, kai pasakiau, kad R. Gary galop būdamas 66 metų vis dėl to pats save pribaigė. Taip, taip... išgyvenęs visas ligas, visus...