Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Vilniaus knygų mugė 2017

LRT Forumas skelbia Metų kūrybiškiausią knygą - G. Kazlauskaitės Singerstraum
Privalu patekti į rašytojų, skaitytojų, grafomanų religinę šventę, kartą metuose vykstančią - VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ. Nepaisant nuovargio ir vejama jaunatviško maksimalizmo ryžausi, susikrovusi kuprinę, ir aš tenais patekti. 

Kai pasiekiau sostinę, miestas dar tebemiegojo. 8 val. ryto gatvės tuščios, vitrinos užtemdytos, o durys visur dar užrakintos. Toks miestas man priimliausias kone, nes gatvės, pastatai kaip ir mano vienos tampa. Klajoklės-bastūnės būsena artima sielai, mėgaujuosi atvirai laikina miesto tuštuma. 

Planas buvo toks: įsigyti knygų iš sąrašo, kurias buvau iš anksto nusižiūrėjusi, ir sudalyvauti vienam tiesioginiam LRT Forumo renginyje. Dėl ilgos kelionės namo: autobuso, ėjimo pėsčiomis, vėl autobuso, tada mašina - privalėjau, kaip ta pelenė, ilgai neužtrukti puotoje. Juk nakties tamsa įsiurbia į save ne tik geras užmačias, idėjas, bet ir šiaip gerus žmones. 

Prasibraunu prie reikiamų leidyklų stendų, sugaunu akimis knygos viršelį, dirsteliu į knygos kainą, apsisuku ir nueinu. Blaivaus proto likučiai ragino norimas knygas geriau pasiimti iš bibliotekos nei imti ir pirkti tiesiai knygų mugėje. Atrodė, kad didieji leidyklų tinklai vis tik labai simboliškai sumažino literatūros kainas, o prie mažesniųjų leidyklų stendų, radau kūrinių net už 1 Eur. 
Pirmoje eilėje pirkiniai iš perkuknyga.lt prieš knygų mugę (buvo akcijos po 1 Eur.)
Antroje eilėje - Vilniaus knygų mugės 2017 laimikiai.

Ketinau įsigyti SAPIENS. GLAUSTA ŽMONIJOS ISTORIJA ir VARGAS DĖL LYTIES. FEMINIZMAS IR TAPATYBĖS APVERTIMAS bei Aušros Kaziliūnaitės "esu aptrupėjusios sienos" iš Kitos knygos, tačiau, musietais, reiks laukti kitos knygų mugės. Iš Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos stendo pasiėmiau Laimos Vincės dienoraštį LENINO GALVA ANT PADĖKLO. Tyto Alba nudžiugino M. Vilučio "Sriuba", mat "Tortą" ragavau ir likau suviliota šio grafiko tekstais, lyg kokiais apžavais be pradžios ir pabaigos. RATAS, kurį parašė Dave Eggers, o išvertė Marius Burokas, masino skaidrumo ir atvirumo tematika. Vienintelė knyga, kurią ketinau ir pavyko įsigyti tai "Vilko vaikas...", ką tik išleistą Briedžio leidyklos prieš pat knygų muge. Greičiausiai, ištrauka iš knygos apie Rytprūsių mergaitės kančias, perskaityta Delfi.lt portale ir apsuko galvą, kad nusipirkau knygą nė nedvejodama. 

Taip pat "susipažinau" su K. Sabaliauskaitės SILVA RERUM IV ir Rimanto Kmitos PIETINIA KRONIKAS. Tekstų ištraukos publikuotos internete ir popierinėje spaudoje.

Po tiesioginio LRT Forumo laidos, kuomet M.Gailius su kitomis trimis kolegėmis iš Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto aptarė Kūrybiškiausių knygų 12-tuką ir paskelbė Giedrę Kazlauskaitę su SINGERSTRAUM konkurso laureate, dar kartą suskubau prie poezijos knygučių. Norėčiau namie poezijos turėti daugiau, bet priešingai nei su proza, poeziją labai baiminuosi pirkti - ji turi patikti, ją privalu įsimylėti. Prozą gali pusiau mylėti, pusiau ne, bet su poezija taip neina. Čia kaip su gyvu ir tikru žmogumi- reikia labai gerai apsižiūrėti, ką renkiesi... Profesionalų patarimai, žinoma, vilioja, tik tai nereiškia, kad ir man patiks.

Kuprinė jau veržė pečius, svarino nugarą nuo to sunkumo. Miglos žmonių tik tirštėjo, tad patraukiau namolio, kur esu laukiama ir pasiilgta. Žvilgsniu nusėdau dar kartą ant knygomis prikimštų lentynų, į žinomus ir nežinomus, matytus, nematytus žmones už prekystalių, dalinančius autografus.
 Nugirdau:
-Kūrinio pradžia turi sugriebti. Supranti!?
Sakytum, redaktorė, dalijo patarimą per prekystalį palinkusiai rašytojai, kuri pasirodė nematyta anksčiau. Nežinau, kaip ji, bet aš tai ištempusi ausis klausiausi ir apsimečiau, kad domiuosi Benedikto Januševičiaus "Žodžiais".

Autobuso lange keitės kraštovaizdis. Betraukdama iš pergrūstos kuprinės ausines, vieną jų nutraukiau, tad muziką klausiausi su viena, įkišta į dešinę ausį. Nekokybiškas garsas iškraipė visas mano mėgstamas Lemon Joy melodijas. Ir jei mano tuometinė būsena būtų filmo fragmentas, tai paliktas herojus raudotų vienui vienas tuščioje gatvėje, o ant jo staiga imtų lyti. Banalu. 

Vienišumas toks banalus. 





Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Čiabukas POEMS AFTER SEX*: procesas

Palengva kyla lengvas chaosas ir pasibjaurėjimas prisikaupusiomis pakampėmis. Ten pilna popiergalių su mano tekstais. Jie užima visą lentynos viršų. Dulkija. Erzina. Elektroninis paštas užgrūstas eilėraščiais ir jie niekam kitam be manęs nereikalingi, įtikinėju save. „mano tėvas“ sulaukia teigiamos reakcijos per Klaipėdos spalio mėnesio slemą. Auditorija lieka nuščiuvusi, o aš laimiu to vakaro varžytuves. Gaunu pieštukinę su septyniais eurais. O į namus dar parsivežu kažką neaiškaus savo krūtinėje. Toks nedidelis, šiltas ir jaukus pasitikėjimo savo kūryba jausmas. Negaliu užmigti neaišku nuo ko. Žiūriu į floresencines žvaigždeles, prilipdytas ant kambario lubų. Prikaupusios lempos šviesos jos švyti tamsoje. Įsigalvoju. Prisimenu Sandros Bernotaitės vasarą padovanotą „Laisvę nuoga krūtine“. Pasiduodu nunešama minties apie knygą... čia ir dabar. Nelaukdama apdovanojimų, kurių nenusipelniau, diplomų, kurių vis dėl to negavau, leidimų iš aukščiau maketuoju savo pirmąją (ne)ofic...

Paliesti senatvės

Senatvė kaip procesas ir kaip žmogaus gyvenimo rezultatas visada intrigavo, nes ji neišvengiama. Kaip kažkada pasakė sesė: "Juoktis iš neįgalaus negalima, nes gal būt nereikės paragauti tokios dalios, tačiau pasijuokti iš seno ne nuodėmė - senais teks pabūti ir mums." Apie senatvę privengiama kalbėti, nes tai neretai siejama su ne pačiais maloniausiais gyvenimo atributais: ligomis, silpnumu, negebėjimu pasirūpinti savimi, nesiorientavimu, lėtesne reakcija, orumo praradimu. Senatvė nepopuliari tema. Jaunatvišku maksimalizmu trykštantys jaunuoliai veja nuo savęs mintis apie pilką senatvę manydami, kad liks nepaliesti šaltų ir bejausmių jos pirštų. Barbės veido moterys tiki, kad visa jų vertė sukoncentruota tik į išorinį grožį, kuris kasdien reikalauja solidžių investicijų, kad taip galima apgudrauti laiką. Bet net gi kremai ir plastinės operacijos nesustabdo rūsčios senatvės. Ką ji iš tiesų atima? Pirmiausia - sveikatą, blogiau - protą. Dažniausias scenarijus yra nep...

Eilėraštis "Tylos magija"

Tylos magija Autorės senas piešinys "Pokalbis. Sandėris" Ką, geriau tylėti? Susiraukti ir kampe sėdėti? Taip problemos nesisprendžia, Kai tavo burna užsisklendžia. Pakamuos mane tyla, Lyg bučiau visai maža. Dar numes griežtesnį žvilgsnį. Nesakysi, kad pasiilgsti. Gal užtilt reikėtų man? Gal užsidaryti kamaran? Taip tylėsime mes abu, Ale, spręsim be kalbų. Kas ką sakė? Pagalvojo? Ko nedarė? Kam numojo? Pratylėjus daug dienų, Kilo nemažai minčių. Juk liežuvis neturi nieko bendro, Su tuo, kas prikabinta prie šio sprando.