Sapnalaikis

Atvykusi cia, emiau sapnuoti sapnus. Visokiausius, bet svarbiausia itin realistiskus, paremtus logiska veiksmu seka. Budavo, atsikeliu ryte ir ilgai turiu mastyti cia is mano gyvenimo ar is sapno. Sie penki primarginti popieriaus lapai - tai sapnas, virstantis kuriniu. Kuo giliau pasineriu i ji, tuo labiau matau, koks jis zemiskas, koks skausmingai grazus, koks islaisvinantis, kiek daug galiu cia ideti saves. Neseniai perkaiciau latviu rasytojo Guntis Berelis knygos "...rasyti..."istrauka. Joje radau puikiausiai apibudincia mano pojucius rasant si kurini - tai, kad kurejai jaucia sleikstuli rasydami, kad neparasyto dar teksto sunaikinimas ji uzrasant zodziais yra skausmingas, mat daznai zodziai neigalus visiskai atspindeti  idejos. Kad rasant grumiasi du - savikritiskas poziuris i kuryba ir pats kurimas. Taip ir yra. Smagu kurini kaip meiles vaisiu nesioti viduje, niekam dar nerodyti, bet paslapciomis jausti jo silpnus judesius, kurinio reiksminguma bent sau. Skausming...

Glasgow Gallery of Modern su kepuretu raiteliu priesakyje* Dar vienas Australijos aborigeno kulturos pavyzdys, aptiktas sisyk Glazge Modernaus meno muziejuje. Paziurejus is arciau, paveikslas susideda vien tik is mazu mazuciuku taskeliu, nors fotografijoje tai nesimato*. *-naudotas ne lietuviskas raidynas.

Autorė Edinburgo Zoologijos sode prie medžio,  staiga išnirusio iš vaikystės prisiminimų Lyg pojūtis, kad šiandien jau nepakaks laiko išspręsti svarbų rūpestį, kuris slėgdamas širdį svariną visą kūną. O rytojus per toli, kad nerimti dėl jo nešamos nežinomybės. Tas laikas nebyliai įsako: "Jau niekur nėra reikalo skubėti - tam prasmės nėra. Būk čia. Dabar." O čia sakoma, kad retas mūsų gyvena dabartyje. Kai gerai vis ATEITIS, ATEITYJE, o jėgų seklumoje PRAEITYJE, PRAEITIS.  Šis laikas - tai tarpas, tarp suakmenėjusios praeities, kurią liečiant aštrios briaunos dar skaudžiai žeidžia, lyg pamatas ji tvirta, atlaiko. Laikas - tarp besivystančios ateities, kurioje svajonės, idėjos ir tikslai raibuliuoja lyg medžio pūkas artėjant rudeniui. Nėra aiškios ribos, kur judvi jungiasi, kur sutrupa akmuo, kur įleista į jį, pagirdyta vandens medžio šaknis ima storėti, pavirsdama šaka, laikančia mažytį rausvą žiedelį. Tūkstančius žiedų. Šimtai minčių, dešimtys svajonių ir vienas...