Sapnalaikis

Kelios dienos. Daug seniai matytų ir išsiilgtų, lauktų net naujų veidų. Kiekvieno jų vingiai apie lūpas ir raukšlelės tarp akių skirtingai kalba. Pagaliau atvažiavai. Aš turiu dovaną. O ji geriau atrodo už mane. Kažin kas yra toje didelėje dėžėje. Tie pietūs gryna kančia, geriau jau remontuočiau mašiną. Tu esi neteisingas žmogus, o aš esu gera. Kažin ar jai sekasi geriau už mane. Jos tokios nepanašios, nors augino tie patys žmonės. Pas jų namuose taip jauku, jie geriau sutaria. Jis šmaikštus. Mes esame paprasti, tad ir mūsų gyvenimas klostosi kitaip, mes kuriame savas taisykles. Dieve, kiek man dar nepažįstamų giminaičių teks vardan jo aplankyti. Smagu kalbėtis. Ta teta leidžia daugiau nei tėvai. Kokie gražūs karoliai, parodysiu juos Indrei. Keistuoliai, darai jiems šventę, o jie vaikiškai spyriojasi, maivosi. Kepsnys kiek sausokas, o salotos išties gardžios, nors bulvių galėjo įdėti ir daugiau. Jaučiuosi saugi, man smagu kalbėtis. Čia kvepia tikra šventine nuotaika, tai ne pas tėv...

Kvėdarnos miestelio bažnyčios sienoje yra nutapytas Jėzus tarp pulkelio baltų vilnų, pasirėmės piemens lazda. Artėjant Ožkos metams nenustoju galvoti, kad pastaroji yra pastebimai gudresnė nei avys. Įdomiausia tai, kad avys yra ypač bendruomeniškos, jas valdo stiprus bandos inkstinktas. Jei viena avis išsigąsta, visos pajutusios pavojų lekia iš paskos, jei avis smalsuolė ima domėtis kokiu nors objektu, likusios pasekia iš paskos. O štai ožka – kur kas savarankiškesnė, drąsi bei sumani. Kituose kraštuose jos ne tik kad puikiai jaučiasi besikarstydamos uolėtais kalnų šlaitais, bet įsikoria skanesnio kasnelio pasieškoti net į medį. Aišku tik tiek, kad avys nupieštos bažnyčios sienoje simbolizuoja mus – tikinčiuosius arba tiesiog žmones. Tik žinodama kokios kvailutės jos yra lyginant su kitais gyvūnais, truputuką įsižeidžiau. Nejaugi, Dievas mus mato tokius lyg bandą laukinių gyvūlių, kurie nesugeba pasirūpinti savimi, kuriuos reikia be perstojo sergėti nuo aplink tykančių pavojų. ...

Išties įdomi tema, ypač aktuali ji tampa dabar. Iki šiol žiūrovus pasiekę daugybę mokslinės fantastikos filmų apie robotus ateityje, konkuruojančius su žmonėmis ir siekiančius užvaldyti planetą („Terminatorius“), apie surogatus, kurie padeda išlikti žmonių rūšiai vis pavojingesniame tampančiame realiame gyvenime („Svetimas kūnas“), apie robotizuotas galūnes, naudojamas karo metu („Ties riba į rytojų“). O štai preitų metų pabaigoje kiną pasiekė ispanų kilmės režisieriaus Gabe Ibanez – „Automata“, kuriame vaidina Antonio Banderas. Šis filmų kūrėjų darbas apstulbino tuo, kad iki šiol žmogui turėjusios padėti egzistuoti mašinos, pralenkusios intelektu kūrėjus, savarankiškai nusprendžia vieną dieną juos palikti. Kodėl tai negali būti realybė, jei anksčiau žmonėms mokslinė fantazija iš pradžių atrodė ir povandeniniai laivai (Žiulis G.Vernas „20000 mylių po vandeniu“  1869 metais), bei kelionės į kosmosą ir mėnulį. Net ir žymusis fizikas Stephenas Hawkingas sako: „Eilinis robotas pap...

Šauniausia dovana, kokią tik gali žmogus gauti - tai krūva puikiausių knygų, pilnų tūkstantmečių patirties ir išminties, faktų, samprotavimų ir tikėjimo, karštų emocijų ir šalto bejausmiškumo. Vienu žodžiu "gyvenimo". Čia net radau "Gargantiua su Pantagrueliu", įsivaizduojate net ją. Žmogus gali tobulėti tik dviem keliais: keliaudamas ir skaitydamas. R.J.

Kai Lietuvos sienos atsivėrė, dalis žmonių, pildydami savo svajones, iškeliavo į kitus kraštus. Kai Lietuva tapo ES nare, emigracija aplankė beveik visas šalies šeimas. Bendram lietuvių sąmoningumui kintant, padarėme išvadas, kad likęs pasaulis gyvena kitaip. Kitaip maitinasi, kitaip dirba, kitaip mąsto ir kitaip bendrauja. Pradėjome kopijuoti, manydami, kad perėmę jų elgesio modelius, sulauksim puikių rezultatų. Politikoje ar kitose vyriausybės sistemose aklai taikomi užsienietiški metodai Lietuvoje pirmiau sukelią karštą pasipiktinimo bangą. Pvz:. pirmieji oranžiniai dviračiai, kurie iškart buvo pasisavinti ar netradicinės orientacijos atstovų eitynės, kur policijos pareigūnų buvo daugiau nei dalyvių ir pan. Viltims neišsipildžius lietuviai viešumoje apkaltinami neišprusimu, o realybėje regis tiesiog prašokami laipteliai, užuot juos gražiai nulipus. Kasdienybėje įpratome klausytis, tik užsienietiškos muzikos, žiūrėti angliškus filmus, parduotuvės ir barai pradėti vadinti nebe ...